Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Saulyčių diena, pasakytų tokių artimųjų turintys, juos ugdantys ar globojantys žmonės.
Šią dieną žmonės dažnai mūvi skirtingų spalvų puskojines, taip palaikydami, išreikšdami savo meilę ir pagarbą Dauno sindromą turintiems asmenims bei jų šeimoms. Skirtingos puskojinės – kitoniškumo ženklas. Apie kitoniškumą ir dar daug ką buvo kalbama kovo 15 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje. Kaniterapijos asociacija taip pat buvo pakviesta dalyvauti šiame Pasaulinės Dauno sindromo dienos renginyje. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija (ŽDSGA) organizavo tradicinę kasmetinę mokslinę – praktinę konferenciją.
KA prezidentė
Veslava Citovič – Rul konferencijos dalyviams trumpai pristatė kaniterapijos
teoriją bei ją reglamentuojančius įstatymus, o vaikų psichologė kaniterapeutė
Joana Grygutis kartu su savo Labradoro retrivere, terapiniu šunimi Kia pademonstravo
keletą galimų terapinių užsiėmimų, įtraukė į veiklas konferencijoje dalyvavusius
jaunuolius.
Konferenciją ŽDSGA rengė kartu su VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra.
D. Masalskaitės ir konferencijos organizatorių nuotr.
Prasidėjus karui, Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „Šeimos slėnis“ prieglobstis buvo suteiktas trisdešimčiai mažųjų ukrainiečių. Jau Ukrainoje šie vaikai gyveno globos namuose, dauguma neturi tėvų. Tai „ypatingi“ vaikučiai, turintys įvairių sveikatos sutrikimų, patiriantys emocinių, elgesio sunkumų, todėl jiems ypač reikia dėmesio ir globos.
Siekiant padėti lengviau adaptuotis Lietuvoje, mažiesiems ukrainiečiams buvo teikiama įvairiapusė pagalba. Vaikams buvo organizuojami individualūs ir grupiniai užsiėmimai. Tarp įvairių veiklų – kaniterapija. Jau daugiau kaip pusantrų metų vilnietės vaikų psichologės, kaniterapeutės Joana Grygutis ir Ingrida Stasytienė bei terapinis šuo, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis Lu lanko vaikus ir veda grupinius užsiėmimus, kiekvieną ketvirtadienį – nauja tema. Atsižvelgus į vaikų gebėjimus bei amžių parenkamosužduotėlės, numatomos veiklos. Vaikai užsiėmimų metu sužino ne tik apie šunų poreikius, veislių ypatumus, paskirtį, bet ir įvairių faktų apie Lietuvos kultūrą, švenčiamas šventes, čia gyvenančius gyvūnus. Viso to sužino iš keturkojo draugo Lu. Ir nors iš pradžių vaikams jis kėlė daug įvairių emocijų, tarp jų ir baimę, dabar gerbia savo bičiulį ir stengiasi visada juo pasirūpinti.
Kovo 8 dieną, kai Lietuvos kongresų ir parodų centre Litexpo vyko Lietuvos kinologų draugijos (LKD) organizuota tarptautinė šunų paroda ir LKD Mokymo centras įrengė edukacijos bei pramogų vietą, keturi mažieji ukrainiečiai iš „Šeimos slėnio“ atvyko į edukacinį užsiėmimą. Ir ne tik į jį, bet ir pasivaikščioti po parodą, susipažinti su veisliniais šunimis.
„Tu matei, koks šitas storas, o tas koks plonas (vaikų supratimu, stambus ir smulkus šuo)“, – nugirstą mažųjų reakciją citavo vaikų globėja odesietė Viktorija Zaharkina. Jos nuomone, užsiėmimai su terapiniu šunimi vaikams labai patinka, todėl jie jų laukia. Ir čia svarbi ne vien pagerėjusi vaikų emocinė savijauta. Vaikams patinka aiški užsiėmimų struktūra, saugi aplinka šuns draugijoje. „Šių užsiėmimų dėka vaikų galvose daug kas susidėliojo į savo vietas. Jiems būtina žinoti, kas po ko bus, kad galėtų labiau pasitikėti savimi, aplinka ir žmonėmis. Pasitikėjimo ir situacijos aiškumo iš pradžių jiems labai trūko. Adaptacija čia atvykus užtruko keletą mėnesių, o dabar su kiekviena diena jiems ir mums vis lengviau“, – kaniterapijos bei kitų užsiėmimų naudą vaikams pabrėžė globėja V. Zaharkina.
Nors aplinkiniai garsai, kartkartėmis sulojantys šunys
neleido vaikams visiškai atsipalaiduoti, susitikus su savo bičiuliu, terapiniu
šunimi Lu ir Joana, atsiskleidė vaikų smalsumas. Mokymo
centro stende ir Best in Show ringe stebint mažuosius džiugino vaikiškas noras
viską pažinti, paliesti, domėjimasis naujovėmis.
Kuri taurė didžiausia, o kuri mažiausia? Kieno ši vėliava? Jie gebėjo atsakyti į vaikų psichologės J. Grygutis klausimus. Jau nekalbant apie tai, kad užsiėmimų pradžioje iškart, kaip įpratę, pasirūpino šuns gerove: įpylė į dubenėlį vandens, susėdo pagarbiu atstumu nuo gyvūno. Jie jau žino, kur šuniui malonu būti glostomam, o kur ne, saugo gyvūną. Smagu matyti, kad vaikai noriai rūpinasi mažesniu už save (šunimi). Dar smagiau išgirsti stebuklingą lietuvišką „prašau“, mat, įpylus vandens, be šio žodžio šuniukas nelakė. Pasak vaikų psichologės J. Grygutis, gera žinoti, kad darbas ir pastangos ruošiantis kaniterapijos užsiėmimams pasiteisino ir atliepia vaikų lūkesčius: „Visa tai supranti iš vaikų reakcijos, kuomet, vaikštinėdami šie pamato samojedų veislės šunį ir sustingsta, lyg stebuklą patyrę, o tada ima choru šaukti: „Mes apie šitą šuniuką kalbėjom!“; „Čia tas, kur roges tempia per sniegą“.
Kaniterapija šiuose užsiėmimuose gražiai persipina su ugdymu. Vaikai po truputį mokosi lietuviškų žodžių, noriai atlieka užduotis ir jaučiasi vis saugesni.
Visuomeninei organizacijai visada malonu pasidžiaugti ir pasigirti savo nariais. Ypač, jeigu jie išradingi bei kūrybingi, o Kaniterapijos asociacijos atveju, labai šunis mylintys žmonės… Vilnietės Ugnė Jurytė ir Marija Biteniekytė jau keletą metų dalyvauja su savo šunimis asociacijos veikloje, veda eduakcinius užsiėmimus vaikams, susitinka su neįgaliaisiais arba, padedamos savo augintinių, supažindina vaikus su knygomis. Kad pastarasis užsiėmimas vaikams būtų įdomus ir šiltas, apie savo šunis jos parašė knygas. … Terapiniai šunys Kuna ir Hepi tapo knygų įkvėpėjomis ir herojėmis→
Šeimų stovykla, organizuota Vilniaus Caritas, liepos 25-ąją sulaukė svečių – terapinio šuns Hepi, jos vedlės psichologijos konsultantės, jogos trenerės Marijos ir edukacinių kinologijos užsiėmimų vedėjos Dovilės. … Įkvėpti ramybės, iškvėpti stresą!→
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos vertinimo komisijos 2023 01 04 protokolo Nr.7 sprendimu, Kaniterapijos asociacijos narėms Jevgenijai Janulienei ir Veslavai Citovič-Rul leista teikti kaniterapijos paslaugas pagal PASP įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (šis komisijos patvirtinimas reikalingos, jeigu PASP paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje). … Papildomosios ir alternatyviosios paslaugos patvirtinimas→
Gana dažnai manoma, kad kiekvienas šunų dresuotojas gali egzaminuoti būsimus terapinius šunis ir suteikti jiems (arba ne) terapinio šuns kvalifikaciją. Ar tikrai taip? Ir jeigu gali, tai kokį, kieno patvirtintą ir kiek laiko galiojantį pažymėjimą išduoda šuniui? Savo dresūros mokyklos? Savo „vardo“ pažymėjimą?
Kaniterapijos asociacija dažnai sulaukia klausimų, kas Vilniuje ruošia šunis terapinei veiklai, kokia šių žmonių patirtis, išsilavinimas. Supažindiname su Kaniterapijos asociacijos narėmis Ieva Kuzminiene ir Veslava Citovič-Rul, kurios turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirties ruošti šunis terapinei veiklai. Taip pat jos turi teisę būti terapinių šunų egzamino komisijos pirmininkėmis (išskyrus atvejus, kai egzaminą laikantis šuo yra lankęs jų treniruotes). … Kaniterapijos asociacija: kas ruošia terapinius šunis?→
Nerimas, stresas ir vienišumo jausmas – su tokiomis nuotaikomis daugelis gali sieti pandemijos pradžią. Tačiau dažno kraštiečio savijautą emociškai sudėtingu laikotarpiu gelbėjo augintiniai, kurių terapinį poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai įrodo daugybė tyrimų. Tad nieko keisto, kad pastaraisiais metais keturkojį priimti į savo šeimą panoro daugiau lietuvių. … Ar šuns turėjimas savaime prilygsta kaniterapijai?→
Terapinis šuo yra komandos narys. Ugdymo arba reabilitacijos užsiėmimų partneris. Visavertis pagalbininkas. Labai svarbus terapinės veiklos dalyvis. Tačiau pirmiausia jis yra šuo, todėl mūsų pareiga – pasirūpinti bei užtikrinti, kad gyvūnas visada jaustųsi puikiai ir noriai dalyvautų terapiniuose užsiėmimuose.