Vilniaus SOS vaikų kaime trečius metus tęsiasi socialinis projektas „Suteik gyvūną šilumą vaikams“.
Šiuo metu užsiėmimus su šunimis lanko 20 vaikų.
Šeštadieniais ryte į SOS vaikų kaimo darželio salę renkasi 2-3 m. mažylių grupė (4 vaikai), po jų atskuba 2 metais vyresni vaikai. Penktadieniais vakare į užsiėmimus susirenka 4 paaugliai. Ketvirtadieniais vyksta individualus užsiėmimas su 8 metų vaiku. Antradieniais dvi vaikų grupės (po 4 vaikus) dalyvauja užsiėmimuose jau kitoje SOS vaikų kaimo vietoje – Socialinių paslaugų šeimai padalinyje.
Išvardytos skirtingo amžiaus vaikų grupės pačios savaime perša mintį: vieno modelio šiems užsiėmimams nepritaikysi.
Taigi su kiekviena grupe, priklausomai nuo vaikų amžiaus ir poreikių, vedami vis kitokie užsiėmimai. Užsiėmimus kartu su Daiva Kvedariene veda specialistų komanda: psichologės Vilmantė Pakalniškienė ir Jevgenija Anufrijeva; technologijų mokytoja Jolita Stapurevičiūtė, kaniterapijos asistentė savanorė Rūta Šukytė; terapiniai šunys – auksaspalviai retriveriai Grotas ir Rėja. Ši komanda, įskaitant ir šunis, kasdien įgyja daugiau patirties.
O kaip užsiėmimus su terapiniais šunimis vertina vaikus globojančios mamos ir tetos? – paklausėme projekto koordinatorės Daivos Kvedarienės.
„Kiekvieną mėnesį SOS vaikų kaime vyksta užsiėmimų aptarimai. Dalyvauja vaikų mamos arba tetos, psichologė, kiti darbuotojai. Iš jų mes sužinojome, kad užsiėmimus lankantys vaikai tapo ramesni, kantresni, labiau padeda vieni kitiems, išlaukia savo eilės. Po pirmųjų susitikimų patys mažiausieji buvo daug tylesni, nei įprasta, vaikams tai buvo visiškai nauja patirtis. Žinant, ką vaikai yra išgyvenę, susitikimai su terapiniais šunimis jiems yra tikra atgaiva, – tai mums pabrėžė SOS vaikų kaimo psichologė“.
Daiva Kvedarienė nevadina šių užsiėmimų kaniterapija, o juo labiau – gydymu: „Tai edukaciniai užsiėmimai su terapijos elementais, kai lavinami vaikų bendrieji gebėjimai, pažinimo įgūdžiai, skatinama empatija, turtinama vaizduotė, padedama vaikams lengviau pritapti naujoje vietoje“.
Pašnekovės nuomone, specialiai paruošti šunys gali padėti įvairaus amžiaus žmonėms įvairiausiais atvejais, tačiau visada būtina žinoti, ko siekiama. Todėl pirmiausia turi būti numatomi konkretūs tikslai, tema, po to parenkamos metodinės priemonės. Kai priemonės parinktos, išbandoma, kaip su jomis „dirbs“ šunys. Jei reikia, gyvūnai papildomai mokomi tam tikrų komandų, triukų.
Štai kodėl užsiėmimui, tetrunkančiam 45 minutes, kartais ruošiamasi porą dienų.
„Iš anksto aptariame užsiėmimo vedėjo ir kitų dalyvių funkcijas, suderiname tarpusavio veiksmus. Vaikų edukacija su šunimis turi turėti daug žaidybinių elementų – žaidžiant lavėja vaikų vaizduotė, kalba, pirštukų, kūno judesiai. Žaidimų metu vaikai pažįsta, mokosi, kuria, vaidina ir daro daug kitų dalykų. Į žaidimą kūrybingai įtrauktas terapinis šuo vaikus tarsi užburia, jie greičiau atsipalaiduoja ir noriai kažką veikia. Užsiėmimus savo reikmėms filmuojame, po to analizuojame, ko ir kaip vaikai išmoko, kas sekėsi, o kas ne“, – socialinio projekto detales vardijo pašnekovė.
Galbūt kai kam pasirodys, jog tokiuose užsiėmimuose vaikams per maža laisvės, tačiau, pasak Daivos Kvedarienės, yra atvirkščiai: „Aiški užsiėmimų struktūra, konkreti, įdomi tema kaip tik skatina vaikų savarankiškumą. Susitinkame su vaikais ne paglostyti ar pavedžioti šuniukų, o patirti ir išmokti naujų dalykų!“.
Taigi vaikai ir terapiniai šunys susitinka veikti! Susitinka pažinti ir augti. Mokytis bendrauti. Patirti kažką nauja.
Mažiesiems užsiėmimų dalyviams galbūt atrodo, kad viskas vyksta tik su šunimis, bet iš tiesų viskas vyksta su vaikais.
Būtent tai ir yra užsiėmimų su šunimis paslaptis.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.