Stresas: ar tai pavojinga? 1 dalis

Gyvūnai augintiniai taip pat kaip mes gali patirti stresą. Streso priežasčių gali būti pačių įvairiausių: per didelis arba per mažas fizinis bei emocinis krūvis, netinkamos gyvenimo sąlygos, nuobodulys, ilgos vienatvės valandos…

L.Vaicekausko nuotr.

Ar stresas labai kenkia gyvūnui?

Stresas yra fizinė ir psichinė organizmo įtampa, reakcija į situacijas, kurios kelia pavojų gyvūno gerovei, sveikatai ir netgi gyvybei.

Laiku nepašalinus streso, šuo vis sunkiau pakelia emocinę ir fizinę įtampą. Apie blogėjančią gyvūno būseną mums „signalizuoja“ pasikeitęs šuns elgesys, prasidėję negalavimai ir netgi sunkios ligos. Todėl pirmiausia turime nustatyti streso priežastį (dirgiklį), jį pašalinti, o jei neįmanoma pašalinti, pratinti šunį prie šio dirgiklio – visais įmanomais būdais mažinti įtampą.

Kokie dirgikliai (stresoriai) sukelia gyvūnui stresą? Tai gali būti socialinė atskirtis; prasta šuns socializacija; nežinojimas, kaip elgtis nepažįstamoje situacijoje; netikėti kasdienybės pokyčiai; šeimininko praradimas bei su tuo susiję pasikeitimai ir kiti faktoriai.

Streso stadijos

1. Aliarmas. Šuo pajunta arba pastebi, kad įvyks kažkas nauja – pasiruošia pokyčiams, naujai veiklai.

2. Prisitaikymas. Šuo tinkamai reaguoja į dirgiklį, elgiasi taip, kad įveiktų naują iššūkį. Ši fazė turi baigtis gyvūno pergale (sėkme). Taip įvykus, gyvūnas patiria pasitenkinimą – organizme gaminasi seratoninas, kuris neutralizuoja adrenaliną. Štai kodėl kai kurie šunys veržte veržiasi vykdyti įvairias komandas, užduotis – jie jaučia seratonino poreikį. Tačiau tai neturėtų tapti įpročiu, nes gyvūnas pasidarys „priklausomas“ nuo seratonino.

3. Pervargimas (išsekimas). Gyvūnas nebepajėgia pasipriešinti stresui. Adrenalinas jau nebėra tas gerasis organizmą „užvedantis“ varikliukas. Pradeda gamintis kortizolis, kurio poveikis išsekina šuns organizmą. Pervargimo arba išsekimo stadija dažniausiai baigiasi šuns reakcija „Pulk arba spruk“. Jei šuo įspraudžiamas į kampą, jam nebelieka nieko kita, kaip gintis – pulti priešininką. Pervargimo būsena labai pavojinga ir pačiam šuniui, ir aplinkiniams.

Jerkes’o – Dodsono taisyklė: naudingas ir žalingas stresas

1908 metais JAV psichologai Robertas M. Yerkes ir John Dillingham Dodson aprašė naudingą ir žalingą stresą.

eustresas_distresas

Eustresas yra naudingas stresas, nes jo metu organizme gaminasi adrenalinas. Tačiau eustresas negali tęstis ilgai ir dažnai kartotis, nes tokiu atveju gali peraugti į distresą. Distresas išsekina gyvūno organizmą ir sukelia psichosomatinių negalavimų.

Kas atsitinka, gyvūnui patyrus stresą?

1. Atsiranda somatinių pokyčių (organizmas reaguoja – gaminasi adrenalinas).
2. Keičiasi gyvūno elgsena.
3. Prasideda alergijos, dermatitai.

Somatiniai pokyčiai: šuo dažniau šlapinasi, sutrinka tuštinimasis, pagreitėja širdies ritmas, dažniau lekuoja, skrandis išskiria daugiau sulčių, gausiai seilėjasi, kamuoja pilvo skausmai (įtempta pilvo srities oda). Sutrinka kraujotaka, prasideda pleiskanojimas, išsiplečia akių vyzdžiai.

Stipraus streso metu šuo pradeda gausiau šertis. Net puikiai mokėdamas komandas, „nebegirdi ir nebemato“ šeimininko. Gali pradėti prakaituoti šuns pėdos, tai lengva pastebėti ant grindų plytelių. Atsiranda nemalonus kvapas (adrenalino išsiskyrimo padarinys).

Kai šuo patiria ilgalaikį stresą, sutrinka jo elgsena: įkyriai laižo savo letenas, kramto kailį, gaudo uodegą, linguoja visu kūnu. Pasikeičia snukio išraiška – pastebima nebūdinga „šypsena“. Užpakalinės kūno dalies raumenys būna labiau įsitempę.

Patiriamas stresas dažnai išprovokuoja odos ligas – dermatitą, įvairias alergijos formas, nes dėl nuolatinės įtampos organizme gaminasi daug histamino. Tokiu atveju klaidinga šunį gydyti nuo alergijos, pirmiau reikia įsitikinti, ar tai nėra streso padariniai.

Tačiau paradoksalu: stresas gyvūno organizmui yra ir reikalingas, nes suteikia daugiau energijos, stiprų impulsą atlikti užduotis ir įveikti sunkumus.

Bus daugiau.

Pagal M.Scholz ir C.von Reinhardt knygą „Stress in Dogs“ parengė kaniterapijos asistentė, terapinio šuns savininkė Karina Granat.

Lino Vaicekausko nuotr.