Tyrimai rodo, kad kaniterapijos užsiėmimų metu kinta žmogaus fiziologinės reakcijos, neuromediatorių veikla, pvz., žemėja kraujo spaudimas, kinta žmogaus kūno temperatūra, organizme keičiasi kortizolio, adrenalino, noradrenalino kiekis. Didėja beta endorfinų, prolaktino ir dopamino kiekis, taip pat didėja imunoglobinas A, kinta gliukozės ir insulino kiekis, ypač didėja oksitocino kiekis.
Išvardyti fiziologiniai rodikliai turi poveikį žmogaus psichologijai: sumažėja skausmo pojūtis – keičiasi skausmo slenkstis, mažėja baimė, stresas. Tai siejama su geresne dėmesio koncentracija bei kitų kognityvinių funkcijų veikla.
Tyrimai taip pat rodo, kad asmuo ne tik lengviau, bet ir vartodamas mažesnes vaistų dozes, iškenčia skausmingas procedūras, bei, esant šalia terapiniam šuniui, labiau pasitiki procedūras atliekančiais medikais. Kai sveikatinimo procese dalyvauja terapinis šuo, asmuo labiau linkęs laikytis gydymo rekomendacijų.
Atliktos mokslinės studijos taip pat pateikia stiprius ryšius tarp kaniterapijos sesijų skaičiaus ir ligos simptomų.
Nustatyta, kad šuo gali pagelbėti ne tik gydymo proceso metu, pacientams sergant įvairiomis lėtinėmis ar psichikos ligomis, bet ir slaugos institucijose, dirbant su senyvo amžiaus pacientais, bei daugeliu kitų atvejų.
Kaniterapijos asociacijos prezidentė VU psichologijos dr. Vilmantė Pakalniškienė