Terapinis šuo: koks jis turi būti?

Ne visi žmonės gali tapti kaniterapeutais. Kaip ir ne visi šunys gali būti gerais terapiniais šunimis.

dog-trainer-silhouettes-sunset-38284-large

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad šuo arba kitas gyvūnas tėra terapinės  komandos dalis – šuns vedlys dažnai būna svarbesnis už patį  gyvūną!

Ir vis dėlto – kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras terapinis šuo?

Jis turi mėgti bendrauti su žmonėmis. Čia nekalbame apie gyvūną, kuris gerai jaučiasi būdamas šalia svetimų arba paprasčiausiai juos toleruoja. Kalbame apie šunį, kuris pats siekia bendrauti su žmonėmis.

Terapinis šuo yra atsipalaidavęs, pasitikintis, patogiai jaučiasi, kai jį liečia, kai prie jo prisiglaudžia nepažįstami žmonės, o ne tik šeimos nariai. Kitaip tariant, laimingas terapinis gyvūnas yra tolerantiškas ir draugiškas visiems žmonėms.

Toks šuo kuria socialinius ir emocinius ryšius su nepažįstamaisiais. Jis bendrauja su nepažįstamaisiais taip, kad šie pajustų: šitas šuo nori su manimi būti!

Terapinis šuo lengvai ir laisvai jaučiasi tarp žmonių, kurie elgiasi keistai, neįprastai – ne taip, kaip jo šeimos nariai. Pavyzdžiui, sergantys žmonės elgiasi kitaip negu sveikieji.

Nerimaujantis dėl žmonių, kurių elgesys skiriasi nuo „normos“, šuo nebus laimingas, ir tai bus akivaizdžiai matyti.

Toks šuo ramiai turi jaustis aplinkoje, kuri smarkiai skiriasi nuo namų aplinkos. Sveikatos priežiūros arba vaikų ugdymo įstaigų aplinka pasižymi išskirtinumu – garsai, vaizdai, kvapai, daiktai ir visa kita yra kitokie, nei įprasta. Tačiau geras terapinis šuo nieko nepaiso ir gerai jaučiasi visur.

Terapiniam šuniui būdinga išskirtinė savikontrolė ir gebėjimas susikoncentruoti. Aplinka, kurioje jis dirba, paprastai yra pilna trukdžių, bet terapinis gyvūnas išlieka stabilus, ramus, geba ignoruoti trukdžius, sutelkti dėmesį į klientą bei vykdomas užduotis.

Toks šuo yra stabilios psichinės būklės – jis yra brandus! Kartais jam sudėtinga lankyti fiziškai ar psichiškai neįgalius žmones, natūralu, kad šuo gali pajusti nuovargį. Gyvūnai skirtingi. Vieni „sugeria“ žmonių bėdas, kiti geba atsiriboti.  Laimingas terapinis šuo tas, kuris  palieka darbą… darbe.

Terapiniai šunys turi būti fiziškai ir emociškai sveiki, pasiekę brandos. Tai reiškia, kad šį darbą gali dirbti tik suaugę ir, be abejo, specialius egzaminus išlaikę šunys. Gana daug šunų tampa tinkamiausiais terapiniais šunimis, sulaukę 5 ar net daugiau metų.

Atkreipkite dėmesį į savybes, kurių terapinis šuo negali turėti.

• Pernelyg temperamentingas.
• Baikštus.
• Sargus (saugo šeimininką, žaislus, maistą).
• Skiria šeimininkui daugiau dėmesio nei kitiems.
• Dažnai laižo žmones.
• Būna agresyvus.
• Turi sveikatos sutrikimų.

Pagal užsienio spaudą parengė kaniterapijos savanorė Vilma Nichols
http://humananimalsolutions.com/services_training/therapydogtraining/

Pexels.com nuotr.