Šunys. Delfinai. Žirgai. Apie šių gyvūnų dalyvavimą edukacijos bei terapijos užsiėmimuose girdime vis dažniau – gyvūnų asistuojamoji terapija Lietuvoje įgauna pagreitį. Apie gyvūnų terapijos dabartį ir ateitį lapkričio 11 d. diskutuota mokslinėje-praktinėje konferencijoje Kurtuvėnuose (Šiaulių r.).
„Gyvūnų terapija daliai visuomenės atrodo mistiškas, nelabai suvokiamas dalykas. Todėl svarbu dar kartą pasitikslinti, kaip visuomenė mus supranta ir priima. Svarbu pasidalinti pasiekimais – ką esame nuveikę, moksliškai pagrįsdami gyvūnų terapiją“, – konferencijos pradžioje kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Ji pabrėžė, kad nesinorėtų likti alternatyva. Atvirkščiai, norisi būti atviriems, matomiems ir pripažintiems.
Sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėja Jūratė Martinonienė sutiko, kad sveikatos rekreacijos paslaugas reikia plėtoti, tačiau būtina teisiškai reglamentuoti šią veiklą (Seimui jau pateiktas reglamentavimo projektas). Jos nuomone, labai svarbu, kad terapinės paslaugos būtų saugios, kokybiškos.
Sunku su tuo nesutikti, tačiau, kuo ilgiau užsitęs reglamentavimas, tuo daugiau bus nekokybiškų, nieko bendra su gyvūnų terapija neturinčių paslaugų.
Konferencijoje buvo skaityti 8 pranešimai, dalis jų paremta egzistuojančiais tarptautiniais arba pačių surinktais mokslinių tyrimų rezultatais. Taip pat įvyko praktinis užsiėmimas – konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti parodomąjį hipoterapijos užsiėmimą.
Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo atstovė dr. Brigita Kreivinienė savo pranešime nurodė svarbiausią delfinariumo terapinių ir edukacinių veiklų tikslą: „Visą laiką ėjome ir eisime moksliniu keliu! Pirmieji mūsų bandymai rinkti duomenis datuojami dar 2001 metais. Delfinų terapija nesiremia mistiniais dalykais – remiasi tuo, kas Lietuvoje reglamentuota kaip holistinė pagalba žmogui. Šiuo metu daug dirbame reglamentavimo, mokslinių tyrimų ir edukacinių veiklų plėtros kryptimis. Reglamentavimas mums labai svarbus, nes tai įneštų skaidrumo, būtų lengviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kitą veiklą“.
Viktorija Palubeckienė, vaikų ir paauglių psichiatrė – gydytoja rezidentė Vilniaus universitete, neįgaliųjų jojimo instruktorė, metus stažavosi Jungtinės Karalystės neįgaliųjų jojimo asociacijos gydomojo jojimo centre.
Kalbėdama konferencijoje ji akcentavo svarbų dalyką – terminų painiavą, ko tikrai neturėtų būti. „Terminas „Žirgų terapija“ apima 3 skirtingas sritis: hipoterapiją; gydomąjį jojimą ir žirgininkystę; psichoterapiją su žirgais“, – sakė pranešėja.
V. Palubeckienė pristatė naujausius terapijos su žirgais tyrimus, atliktus įvairiose šalyse.
„Žirgų terapija turi įvairiapusį poveikį, bet kiekvienu atveju pasirenkama atitinkama metodika ir laikomasi pasaulyje įprastų šios veiklos principų“, – kalbėjo gydomojo jojimo specialistė V. Palubeckienė.
Kad terapijos su gyvūnais erdvė labai plati, savo pranešime patvirtino ir Kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto psichologijos docentė dr. Vilmantė Pakalniškienė. Tuo ji įsitikino ir dalyvaudama kaniterapijos projektuose Lietuvoje, ir atlikdama praktiką Denverio gyvūnų terapijos centre (JAV), kur studijuoja nuotoliniu būdu.
„Nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kaniterapijoje žmogus, o ne terapinis šuo, atlieka didžiausią darbą. Būtent žmogus, kaniterapijos sspecialistas, tinkamai paruošia šunį (šuo privalo išlaikyti egzaminą). Būtent žmogus kartu su kitais specialistais parengia terapijos su gyvūnu metodiką, kuri kiekvienu atveju yra unikali“, – savo požiūrį motyvavo V.Pakalniškienė.
Konferencijoje Kurtuvėnuose ji skaitė pranešimą „Kaniterapija ir psichinė sveikata: ar šuo gali padėti?“.
V.Pakalniškienė konferencijos dalyviams pristatė naujausią 2 atvejų analizę.
Atvejis A – 6,5 m. mergaitė, kuriai suteikta 14 individualių psichologo konsultacijų (terapinių užsiėmimų su šunimi). Mergaitei buvo nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, emocijų ir elgesio sutrikimas. Buvo lavinamos visos raidos sritys.
Atvejis B – 7 m. mergaitė. Per 2015-2016 m. jai suteiktos 25 individualios psichologo konsultacijos (terapiniai užsiėmimai su šunimi).
Mergaitei nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, specifinis mišrus raidos sutrikimas.
Prieš prasidedant konsultacijoms, taip pat joms įpusėjus ir pasibaigus, buvo pildomas CBCL (Child Behavior Checklist) vaikų elgesio klausimynas. Šis klausimynas adaptuotas ir standartizuotas Lietuvoje.
CBCL klausimyną pildė 2 šalys: vaiko mokytoja ir tėvai. Su mergaitėmis dirbo psichologas, kuris kartu yra ir Kaniterapijos asociacijos narys, taip pat dirbo egzaminą išlaikęs terapinis šuo – auksaspalvė retriverė Rėja su savo vedle kaniterapeute.
Tiek tėvų, tiek mokytojų pildytų klausimynų rezultatai abiem atvejais džiugina (viena mergaitė ir toliau kartą per savaitę lanko užsiėmimus). Su vaikais dirbusios psichologės pastebėjimu, abi mergaitės labai prisirišo prie šuns ir užsiėmimų metu daug ką darė būtent dėl šuns. Tai natūralu, juk daugumai mūsų, o ypač vaikams, šunys imponuoja labiau nei specialistai.
„Ar tai vien kaniterapijos nuopelnas, sunku atsakyti, nes tuo pačiu metu su vaikais dirbo ir kitų sričių specialistai, – kalbėjo V.Pakalniškienė. – Tačiau apskritai akivaizdu, jog kaniterapija, kaip ir kitos gyvūnų asistuojamosios terapijos, įgauna pagreitį. Todėl ir kaniterapijos, ir kitų gyvūnų asistuojamųjų terapijų teisinis reglamentavimas yra labai laukiamas. Nepaisydami nieko, turime toliau atsakingai dirbti mokslinių tyrimų labui, kaupti duomenis apie gyvūnų asistuojamųjų terapijų poveikį bei efektyvumą“.
Aurelija Staskevičienė