Ar terapiniai šunys ir šunys – neįgaliųjų pagalbininkai yra tie patys šunys?

Tai skirtingos paskirties šunys.

Terapinių šunų paskirtis – gerinti žmonių emocinę bei fizinę savijautą,  motyvuoti, išblaškyti niūrias mintis, padėti užsimiršti.

Šunys – neįgaliųjų pagalbininkai (dažniausiai – aklųjų bei silpnaregių vedliai) padeda neįgaliam žmogui namuose. Lydi išėjus iš namų, perspėja apie kliūtis ir pavojus, paduoda daiktus ir pan. Šie šunys paprastai vadinami šunimis asistentais (anglų k. dogs assistants).

Jie asistuoja savo šeimininkui įvairiais atvejais. Netgi tampa „emociniais asistentais“, kai žmogų kankina fobijos, sakykime, bijo skristi lėktuvu ir  šuo, nepaisant jo dydžio, leidžiamas į lėktuvo saloną kartu su savo šeimininku, kuriam reikia padrąsinimo ir emocinio palaikymo.

Skiriasi ne tik šių šunų darbo pobūdis, bet, kas labai svarbu, labai skiriasi jų paruošimas konkrečiai veiklai.

Terapiniai šunys ir šunys vedliai ruošiami pagal skirtingas metodikas.

Sakykime, terapinis šuo yra mokomas nereaguoti į keistus kvapus, garsus, daiktus bei kitus reiškinius. Tuo tarpu šuo – neįgaliojo pagalbininkas (asistentas, vedlys) kaip tik mokomas pastebėti ir pranešti šeimininkui apie pavojus ar kliūtis, pratinamas būti išskirtinai pastabus bet kokiems dirgikliams, netikėtumams. Jis gali numatytu laiku paduoti žmogui vaistus, perspėti apie artėjantį epilepsijos priepuolį, iškviesti pagalbos tarnybas.

Kalbant apie terapinių šunų ir šunų – vedlių ryšį su žmonėmis, paaiškėtų, kad jis taip pat skiriasi.

Jeigu šuo – neįgaliojo pagalbininkas daugiausia laiko praleidžia su savo šeimininku ir prie jo labai prisiriša, tai terapinis šuo kone kasdien susitinka ir bendrauja su daugybe įvairiausių žmonių.

Terapinis šuo turi ne tik toleruoti įvairius žmones ir keistą jų elgseną, bet noriai užmegzti su visais kontaktą, visada domėtis žmonėmis. Terapinis šuo turi būti empatiškas, intuityviai jausti (deja, ne visiems tai pavyksta), kaip su kuriuo žmogumi bendrauti, kaip elgtis.

Be abejo, ir šunys – vedliai, ir terapiniai šunys atrenkami bei testuojami dar šuniukų vadoje.

Įdomus faktas: kalbant apie šunų veisles, kurios dažniausiai pasirenkamos, ir šunų – vedlių, ir terapinių šunų atveju lyderių pozicijas užima Labradoro retriveriai ir auksaspalviai retriveriai. Kodėl taip yra, aiškinti, turbūt, neverta.

Atrinkti šuniukai socializuojami ir mokomi pagal specialias metodikas, o subrendę ir baigę mokymus, laiko nelengvus egzaminus. Išlaikyti egzaminą ne visiems pavyksta, ne visi šunys gali dirbti šį sunkų, tačiau labai reikalingą darbą.

Mokymų metu bendra yra tai, kad visi šunys lanko bendrojo paklusnumo treniruotes.

Lietuvoje šunų – vedlių mokyklos ir specialistų, kurie ruoštų vedlius arba šunis asistentus, kol kas nėra. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje  šunų – neįgaliųjų pagalbininkų jau yra ir jie puikiai atlieka savo pareigas.

Terapinių šunų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje jau turime, tačiau jų poreikis yra daug didesnis, nei kaniterapijos entuziastai gali pasiūlyti.