Gebėjimas nulipdyti sniego senį neleidžia savęs vadinti architektu, arba mintys po kaniterapijos asistentų mokymų

Pažinimas, Pasiruošimas, Pagarba – šie trys žodžiai ateina į galvą, jau sugulus žinioms ir idėjoms po intensyvių trijų dienų kaniterapijos asistentų mokymų.

1

Kelią šiai veiklai skinantys profesionalai ir jų pagalbininkai leido prisiliesti ne tik prie šio darbo gėrio ir žavesio, bet ir kasdienių iššūkių ir sunkumų, kurie yra neatsiejama tobulėjimo dalis.

Ir viskas prasideda nuo pažinimo – pirmiausia, savo motyvų, lūkesčių ir tikslų.

Kuo kaniterapijai galiu būti naudingas aš? Kuo galiu prisidėti, kad kaniterapija būtų prasminga kitiems? Ar šios žinios paprasčiausiai papildys mano bendrą išsilavinimą, ar taps profesinio krepšelio dalimi?

Atsakymai į šiuos klausimus gali labai keistis mokymų eigoje, nes įsitikinimai ir mitai, kuriuos atsinešame, yra koreguojami arba sugriaunami. Ir tik nuo dalyvių atvirumo priklauso, kaip tos naujos žinios bus integruojamos jų tolesnėje veikloje.

2

Esminis yra pažinimas ir pačios veiklos, jos ugdomos kompetencijos, kad garbingais ir patikimais metodais visa tai būtų pritaikoma visuomenėje.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasitaiko straipsnių ir atsiliepimų apie tai, kaip „specialistai“ užsiima „psichoterapija su šunimis“, „gydymu su psichoterapiniais šunimis“. Apie tokius dalykus kalbėti ir jais piktintis, manau, verta – nes iš esmės tai ne kas kita, o žmonių apgaulė.

Tie, kas pasiduoda skambiems pavadinimams, nebūtinai išmano šios srities specifiką ir suvokia, kokia klasta ir netiesa už to slypi. Dėl to atsakomybė krenta ant šias paslaugas siūlančiųjų pečių – atsakomybė bent jau suprasti terminus ir įsipareigojimus tos srities, kur žadama veikti…

Gebėjimas nulipdyti sniego senį dar neleidžia savęs vadinti architektu ar grafikos dizaineriu. Kaip ir pokalbis su šunimi šalia dar nėra kaniterapija.

Ne mažiau svarbus ir savo augintinio pažinimas – noras įsitraukti į terapinę veiklą su savo šunimi gali būti labai didelis, bet kartais tokiu entuziazmu trykšta tik pats šeimininkas. Jokie triukai, profesionalūs dresuotojai ar ypatingi skanėstai neprivers jūsų augintinio daryti su užsidegimu ir džiaugsmu to, kas jam yra kančia.

Jūsų šuo yra jūsų kolega – ne instrumentas, ne metodas ir ne priemonė.

Ir šis kolega taip pat jaučia nuovargį, baimę, jam irgi būna nuobodu ir nepatogu, tad ne veltui  šiai veiklai ruošiami šunys yra atidžiai tikrinami.

Šunų egzamino tikslas nėra parašyti pažymį gyvūnui ar šeimininkui, nėra siekis patikrinti, kokius triukus ar komandas šuo moka. Tai būdas pažinti šuns elgesį ir įvertinti, ar jam ši veikla, šis darbas bus malonus, ar jo reakcijos nekels grėsmės nei aplinkiniams, nei jo paties gerovei.

J.Kviklyte

Susipažinus su patyrusių specialistų pavyzdžiais ir patiems kūrus kelias užduotis, tapo akivaizdu, koks svarbus yra pasirengimas – tiek pačiai veiklai, tiek įvairioms netikėtoms situacijoms.

Dar prieš susitikimą būtina apgalvoti smulkiausias detales – nuo patalpos įrengimo, dalyvių skaičiaus, jų vaidmens, pro kurias duris ir kuriuo metu su šunimi įeiti į patalpą, kaip suplanuoti veiklą, kad šuo nepavargtų, kokias priemones pasiimti bei naudoti.

O jei kas nors griebs jūsų šuniui už uodegos ar mes į jį paprasčiausią trintuką? O jei veikla bus neįdomi? Gal vaikui ar jūsų šuniui pasidarys bloga – kur eisite? Kam paliksite likusį būrį arba šunį? Viskas yra svarbu, net ir už lango plevėsuojanti vėliava, ypač, kai turite planuoti ne tik už save, bet ir už savo „keturkojį“ kolegą.

3

Ir kam to reikia? Taip detaliai ruoštis susitikimams, analizuoti savo šuns elgesį ir jausmus, gilintis į šios srities veiklą?

Mano atsakymas – iš pagarbos. Savo kolegoms, klientams, mokslui plačiąja prasme ir sau. Tuo, greičiausia, pseudoterapeutai nuo specialistų ir skiriasi, kad pastarieji gerbia žmonių išgyvenimus ir reakcijas, savo šuns asmeninį gyvenimą, jaučia pagarbą šios srities pradininkams ir mokytojams, pripažindami savo žinių ribotumą ir dėl to ieškodami atsakymų.

Kartu tai pagarba kiekvienai gyvai būtybei, pirmiausia atsižvelgiant į jų gerovę ir galimybę suteikti mums truputį daugiau džiaugsmo ir prasmės.

Justina Kviklytė, kaniterapijos asistentų mokymų dalyvė

Agatos Mulerovaitės nuotr.

Kaniterapijos asistentų mokymus 2017 11 23-25 organizavo Kaniterapijos asociacija