Vaikų draugijoje – su šunimis

„Kiek laiko reikėjo dresuoti Lokį, kad jis tiek išmoktų? O kur jis gyvena?“– klausinėjo vaikai.

susitikimo sunysGruodžio 8-osios popietė Kėdainių pagalbos šeimai centre ir vaikams, ir į svečius atvykusiems Kaniterapijos asociacijos žmonėms prabėgo labai greitai.

Iš anksto sutarėme, kad susitikimuose su terapiniais šunimis dalyvaus dvi nedidelės vaikų grupės. Pirmoji grupė, su kuria bendravo terapiniai šunys, buvo 7-13 metų vaikai, antroji – 14-18 metų jaunimas – Labradoro retriverė Uma, niūfaundlendas Lokis ir auksaspalvis retriveris Gongas susipažino su visais.

„Mudu su Lokiu mokomės visą laiką. Taip, kaip mokotės jūs“, – vaikams atsakė vaikų psichologė, kaniterapeutė Ingrida Stasytienė. Ji vengė žodžio dresūra, ir išties – terapiniai šunys ne dresuojami, o ugdomi ir mokomi…

susitik su vika

Vaikus šie paprasti, nuoširdūs atsakymai džiugino. Kaip ir visi vaikai jie veržėsi paglostyti šunis, tačiau laikėsi išankstinio susitarimo: pirmiau susipažinti, sužinoti  saugaus elgesio su šunimis taisykles, gerbti ne tik draugus bei mokytojus, bet ir šunis.

„Sutarus, kokios bus mūsų susitikimo taisyklės, nesunku sklandžiai pereiti prie bendrų veiklų ir žaidimų su šunimis“, – sakė Gongo vedlė Veslava Citovič – Rul.

Ji pakvietė vaikus suverti šventinius antkaklius šunims. Pasiskirstę nedidelėmis grupėmis, draugiškai ir smagiai nusiteikę vaikai kūrė antkaklius, o prie kiekvienos grupelės susirangę jų darbą smalsiai stebėjo ir savojo antkaklio laukė Uma, Gongas ir Lokis.

susitikimas antk

„Pažiūrėkit, kiek mūsų centro koridoriuose kabo nuotraukų su katėmis ir šunimis. Gyvūnai vaikams labai artimi. Vaikai juos glosto, bučiuoja, myli. Matant, kaip švelniai ir jautriai jie elgiasi su gyvūnais, kartais net nesitiki, jog tai tie patys vaikai“, – antkaklius kuriančius vaikus apibūdino vyr. socialinė darbuotoja Ligita Ročkienė. Sugrįžusią iš darbų namuose Ligitą taip pat pasitinka augintinis – išdykėlis Jorkšyro terjeras.

Kėdainių pagalbos šeimai centrui (anksčiau – globos namai „Saulutė“) vadovauja direktorė Sandra Sagatienė, ji turi du šunis, vakarų Škotijos baltąją terjerę Norą ir nediduką mišrūną Pukselį.

„Gyvūnai sušildo vaikų gyvenimus, moko gerumo, atjautos“, – stebėdama antkaklius šunims kuriančius vaikus sakė Sandra Sagatienė. Ji atkreipė dėmesį, kaip vaikai noriai bendradarbiauja, tariasi, kaip atrodys jų bendras kūrinys – šventinis antkaklis šuniui.

Direktorė sakė, kad šiuo metu centre gyvena 6 šeimynos, globojamas 51 vaikas ir pasidžiaugė, kad kartu su jais jau dvejus metus gyvena ir mišrūnė Cyplė, patekusi čia vaikų meilės dėka – priklydo, ilgai vaikai paslapčia maitino, globojo, todėl buvo nutarta šunelį priglausti. Taip pat šiuose namuose vietelę rado ir du katinai.

vaikai Kedainiuose

Pertraukos metu šunys, kaip įprasta, išėjo į kiemą, o salėje per tą laiką buvo paruoštos užsiėmimo priemonės, kurios būtų įdomios paaugliams.

„Siūlydama pažaisti krepšinį labiau galvojau ne apie sportą, o apie socialinius dalykus, – paaiškino žaidimo sumanytoja, Umos vedlė Viktorija Tiuleneva. – Paauglius pakvietėme ne šiaip varžytis su Uma ir mėtyti kamuoliuką į žaislinį krepšį, o sugalvoti po šventinį linkėjimą kuriam nors iš šunų. Ir po vieną slaptą, svarbų linkėjimą pačiam sau“.

Prieš pradedant užsiėmimą su vyresniaisiais, taip pat įvyko tradicinis „apsiuostymas“ – susipažinimas.

Sutarti dėl taisyklių nebuvo sunku. O besibaigiant susitikimui jaunuoliai kartu su atvykusiais svečiais išskleidė „šunišką parašiutą“, mėtė nuo jo skanėstus. Saugiai nuleido vandens dubenėlį. Pozavo bendrai nuotraukai. Šypsojosi.

susitikime vyresni

Ar ta popietė išliks jų atmintyje, nežinia. Bet kad tuo metu jie buvo laimingi – tikrai.

„Džiaugėsi širdis, kad į užsiėmimus įsitraukė ne tik mažieji, bet ir paaugliai, ir tie jaunuoliai, kurie jau stovi ant pilnametystės slenksčio. Lūkesčiai šios popietės pasiteisino su kaupu, svarstome tolesnes bendradarbiavimo galimybes“, – sakė direktorė Sandra Sagautienė.