Kaip šalia paciento turi atsigulti terapinis šuo?

Pagal visuotinai priimtus kaniterapijos standartus, terapinis šuo šalia paciento guldomas laikantis tam tikrų taisyklių.

• Šuo neturi būti guldomas letenomis į žmogų!

• Gyvūnas guldomas nugara į pacientą, ant šono arba pilvo (priklausomai nuo to, koks užsiėmimo tikslas, kaip patogiau bus atlikti tam tikrus veiksmus šuniui bei jo vedliui) – reikia atsižvelgti ir į tai, kuri pozicija yra patogesnė šuniui.

•  Šuo turi būti saugiu atstumu nuo žmogaus, o ne prie pat žmogaus – tai taip pat priklauso nuo užsiėmimo pobūdžio ir turinio.

• Šuns vedlys, kaniterapijos asistentas arba kaniterapeutas, turėtų tupėti ties šuns galva – šitaip laiku pastebės besikeičiančią šuns emocinę būseną, streso signalus ir, svarbiausia, nepraras su šunimi akių kontakto.

• Ir žmogus, ir šuo gulasi arba tupiasi, prisėda ant specialaus patiesalo. Aplink patiesalą turi būti pakankamai erdvės šuns vedliui bei užsiėmimą vedančiam specialistui patogiai prieiti iš visų pusių.

• Terapinis užsiėmimas su šunimi nevyksta ant „plikų“ grindų, nes grindų danga paprastai būna slidi, ne visada švari ir higieniška, dažniausiai – nejauki, šalta (diskomfortas pacientui, vedliui ir šuniui).

• Galima naudoti spalvingas pagalvėles, jos sukuria jaukesnę, namus primenančią erdvę, suteikia žaismingumo.

• Grindų danga ir visa aplinka, kur vyksta užsiėmimas, turi būti saugi žmonėms bei šuniui. Pereinami kambariai, koridoriai, fojė, patalpos greta maitinimo ar panašių, žmonių dažnai lankomų, triukšmingų vietų, terapiniams užsiėmimams su šunimis netinka. Taip pat svarbu tinkamas apšvietimas, kiti dalykai.

• Jokiais atvejais šuo negali būti paliktas vienas, be vedlio, su pacientu.