Terapinis šuo: socialus ar socializuotas?

Kalbant apie terapinius šunis, pabrėžiama, kad jie turi būti socialūs ir socializuoti. Įdomu, ar tokiais šunimis gimstama, ar tai šunų šeimininkų nuopelnas? Pokalbis su terapinių šunų trenere, dresuotoja, šunų veisėja vilniete Ieva Kuzminiene.

Kuzminiene

– Jeigu reikėtų trumpai pasakyti, kas yra šuns socializacija, ką pirmiausia pabrėžtumėt?

– Pirmiausia sakyčiau, kad tai įvairiapusės patirties suteikimas šuniui.

– O išsamiau?

– Galbūt pradėčiau nuo klaidingo šunų augintojų įsitikinimo, kad socializuojant šunį užtenka su juo dažniau išeiti į miesto centrą, pasiimti į darbą ar nusivesti į kokį renginį. Deja, tai per maži ir ne visada tinkami šuns žingsniai į platųjį pasaulį. Jeigu tik tampysitės šunį po skirtingas vietas, nekreipdami dėmesio į jo būseną, „neskaitydami“ jo kūno kalbos – ne tik kad nesocializuosite, bet, atvirkščiai, galit jį įjautrinti, išgąsdinti.

– Nuo ko pradėti šuns socializaciją ir kaip nepridaryti klaidų?

– Net labai geros, stabilios psichikos šunį reikia laipsniškai, apgalvotai supažindinti su jam keistais, bet nuolat mus supančiais daiktais. Automobiliais, lietsargiais, sporto įrenginiais parke, dviračiais ir kitomis keistenybėmis. Taip pat apgalvotai reikia supažindinti su skirtingais žmonėmis ir dar skirtingesne jų elgsena (bėgiojantys, besiginčijantys, keistai judantys ir pan.). Mažo šuniuko dar laukia kvapų, garsų, gamtos reiškinių lavina, su visu tuo taip pat reikia palengva susipažinti ir pasistengti, kad šuo neįgytų negatyvios patirties. Prisiminkite, kad šuns juslės – klausa, uoslė, rega daug kartų geresnės nei mūsų. Tai nepaprastai svarbu, nes žmogui įprasti dirgikliai šuniui daro visiškai kitokį – daug didesnį poveikį.

Išeitų, kad vedlys, šuns šeimininkas, turi labai daug išmanyti…

– Būtų idealu, jei, prieš įsigydami šunį, mes baigtume „šuniškas mokyklas“ (šypsosi). Taip pat būtų idealu, jei planuojantis užsiimti terapine veikla su šunimis jau būtų turėjęs augintinį, turėtų šuns auklėjimo, socializavimo patirties. Kad būtų išklausęs kaniterapijos asistento kursus. Bet taip ne visada būna.

I.Kuzminiene

– Įsivaizduokime, kad aš turiu šunų auginimo patirties. Mažą šunelį puikiai socializavo kalė mama ir veisėjai. Buvo atlikti keli pirminiai šuniuko tinkamumo terapinei veiklai testai. Šuns veislė „kompanioninė“ (sakykime, anglų kokerspanielis) – ar dėl socializacijos jau ramu?

– Ne, neramu, nors sveikinu, kad tiek daug nuveikėt pirmame etape! Tačiau naujoje vietoje šuo įgauna visai kitą patirtį. Juk šuniukai kaip vaikai: jie auga, formuojasi, tampa gudresni. Išgyvena skirtingus vystymosi periodus, tokius kaip baimės, paauglystės ir kitus. Būna, kad ramiausias šuniukas kai kuriose šeimose išauga agresyviu šunimi ir atvirkščiai – buvęs neklaužada tampa pasitikinčiu, puikiai bendraujančiu, valdomu šunimi. Klaidinga manyti, kad šuniukui, kad ir tikrai puikios, stabilios psichikos bei sėkmingai socializuotam, nebereikės padėti pažinti aplinką, reiškinius. Net jei šuo adekvačiai reaguos į garsus, kvapus, daiktus ar reiškinius, būsimasis terapinio šuns vedlys visą laiką viena akimi-ausimi-kitais pojūčiais „gaudys“ savo būsimojo partnerio reakcijas ir atitinkamai reaguos. Būsimasis terapinis šuo ir jo vedlys nuo pirmos minutės turi tapti partneriais – jie vienas kitą dabar visada stebės, jaus ir vienas iš kito mokysis. Laikui bėgant, jiems nebereikės žodinių komandų, jau nekalbant apie tampymą ar šuns korekciją pavadėliu. Vienas kitą jie supras iš gestų, kūno judesių. Kai matau tokį ryšį, apima nenusakomas jausmas. Galit vadinti tai aukštuoju pilotažu ar dar kaip nors, bet būtent to ir siekia terapinių šunų vedliai.

– Socialus ir socializuotas – koks skirtumas? Juk žmonės galvoja paprasčiau: mano šuo toks draugiškas, niekam nėra įkandęs, tikras terapinis…

– Socialus – siauresnė sąvoka. Ji reiškia, kad šuo ir mėgsta, ir sugeba bendrauti su žmonėmis, gyvūnais. Bet juk šunys tokiais ir gimsta! Ne veltui sakoma, kad šunys yra socialiausi, labiausiai norintys bendrauti gyvūnai. O socializuotas šuo – tai toks gyvūnas, kuris sugeba teisingai vertinti situaciją ir nuspręsti, kaip elgtis. Jis nebijo garsinių, vizualių bei kitokių dirgiklių. Jis yra stabilus, nes, kaip jau kalbėjom, buvo tinkamai ir laiku su viskuo supažindintas. Socializuotas – tai reiškia, kad šuo buvo sėkmingai „įvestas“ į nenuspėjamą mūsų pasaulį, sėkmingai jame pritapo ir sėkmingai jame gyvena.

sunys prie v

– Ir vis dėlto, kas svarbiau: ar kad šuo būtų labai socialus, ar kad tinkamai socializuotas?

– Tai neatsiejama. Ypač terapiniams šunims svarbu socialumas ir socializacija, nes darbo metu jie gauna didelį fizinį, emocinį krūvį. Įsivaizduokite, jei tuo metu šunį stebintų ar gąsdintų nepažįstami daiktai, garsai, bėgiojantys vaikai – tokio šuns darbas ne tik neduotų rezultatų, bet ir pačiam šuniui taptų našta. Šuo imtų vengti tokios veiklos. Beje, ne visada savo vedlį labai mylintis, kantrus ir prisirišęs šuo parodo, kad jam kažkas nemalonu, kad jis jaučia įtampą, yra pavargęs. Mylintis šuo gali ištverti daug ką, tačiau vedlys turi pastebėti: primerktos akys, padažnėjęs žiovulys, žvilgsnio ir snukio sukimas nuo paciento, laižymasis, staiga prasidėjęs pleiskanojimas, liežuvis „šaukšteliu“…

– Ir ką tada?

– Reikia įvertinti, kokioje situacijoje tai atsitiko, kad kito susitikimo metu padėtumėt šuniui. Gal vaikas per judrus, gal šuniui labai nuobodu, gal pats vedlys nepakankamai saugojo šunį, gal per ilgai viskas užtruko. Pastebėjot streso požymius – veskit šunį ten, kur ramu. Leiskit laisvai palakstyti, pažaisti su mėgstamu žaislu. Duokit palakti vandens. Daugeliui šunų streso atsikratyti padeda graužimas. Trumpiau sakant, leiskite šuniui pabūti šunimi! O kad to iš tikrųjų reikia, galite pastebėti, kaip, išėjęs iš terapinio ar kitokio užsiėmimo, šuo pirmiausia smarkiai nusipurto, pradeda voliotis ir trintis į žolę.

– Pokalbį pradėjome apibrėžimais. O ko palinkėtumėt ne tik būsimųjų terapinių, bet visų šunų šeimininkams, artėjant Šuns metams?

– Bendraukite su savo augintiniais. Visada ir visur bendraukite. Nepalikite kažko, ko šuo nesuprato. Šuniui nėra „rytoj“ – jis nori viską suprasti čia ir dabar.

Pastaba: apie šuns ruošimą terapinei veiklai, socialumą ir socializaciją bei kitus dalykus I.Kuzminienė skaitė pranešimą bei vedė praktinį užsiėmimą kaniterapijos asistentų mokymuose Vilniuje 2017 m. lapkričio mėn.    http://www.kaniterapija.eu/?p=3043

V.Antanavičiūtės (šunys pajūryje) ir I.Kuzminienės nuotr.

2018 01 17