Skaitymas su šunimi kaip išlaisvėjimas

„Mažieji skaitytojai žino mano šuns Rėjos vardą, bet nelabai žino mano vardą ar pavardę. Jei ateičiau viena, be šuns, gal net nepasiūlytų nusivilkti paltą… Vaikams svarbiausia – šuo“, – įvadiniame susitikime bibliotekoje sausio 14-ąją kalbėjo Kaniterapijos asociacijos atstovė Daiva Kvedarienė.

visi grupeje

Pažintiniame susitikime Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje kartu su ja dalyvavo Rasa Kardaitė-Vėlyvienė ir terapinis šuo, lygiaplaukė retriverė Mona.

Iki Naujųjų metų Rasa drauge su Veslava Citovič-Rul ir auksaspalviu retriveriu Gongu jau keletą mėnesių „skaitė“ su vaikais knygas. Skaitymai ir toliau bus tęsiami kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį (registracija baigta, vietų nebėra – Red.) iki vaikų vasaros atostogų.

Visi skaitymuose su šunimi dalyvaujantys Kaniterapijos asociacijos žmonės yra baigę specialius kursus, kuriuos vedė skaitymo projektus savo šalyje išpopuliarinę ir Estijos kultūros ministerijos apdovanojimą pelnę Estijos kaniterapeutai.

Būsimieji „lektoriai“ susipažino, kaip tokie skaitymai organizuojami, kokie reikalavimai keliami šunims ir jų vedliams. Kaip turi būti įrengta skaitymo vieta, kas ir kokias knygeles parenka, kokie dokumentai bei sutartys lydi neįprastą veiklą – skaitymą su šunimi.

„Raktinis šios veiklos žodis yra išlaisvinimas. Tai vaiko išlaisvinimas iš skaitymo įtampos, nerimo, tėvų noro padėti ar „pagerinti“ vaiko gebėjimus, – pabrėžė D.Kvedarienė. – Jie skirti tam, kad vaikai pajustų džiaugsmą skaityti, pamiltų knygas, kad lankytųsi ten, kur gyvena knygos. Ir kad labiau pasitikėtų savimi“.

O juk išties vaikai nori tiek nedaug: kad gyvūnas gulėtų šalia, kad skaitydami paglostytų švelnų kailį, palaikytų pavadėlį. Tai juos ramina. Į biblioteką atėjęs šuo sukuria kažkokią magišką nuotaiką: įdėmiai klauso, nekoreguoja, nevertina, nesišaipo, nediktuoja savo sąlygų – vaikams ramu, saugu ir gera.

berniukai bibl.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad, nepaisant užsiėmimo laisvumo – o taip gali iš šalies pasirodyti – ši veikla turi labai aiškią struktūrą, metodiką, trukmę, nekaitaliojamą grafiką. Ir šuo turi būti vis tas pats, nes vaikas prisiriša prie gyvūno, dėl jo ateina, pamilsta šunį. Skaitymo procesui diriguoja ne kas nors kitas, o vaikas. Taip, tėveliai klausytis gali, tačiau turi būti nematomi, mažasis skaitytojas turi nejausti tėvų spaudimo, – projekto niuansus susirinkusiems tėvams aiškino D.Kvedarienė. – skaitydama su vaikais Mažvyde, mačiau, kaip šuo keičia aplinką ir kaip keičiasi patys vaikai“.

Įdomu, ką tokiuose skaitymuose veikia šuns vedlys? Na, išskyrus tai, kad jo šuo būtinai turi būti išlaikęs terapinio šuns egzaminą, turi būti išmaudytas, apkirptas, sušukuotas.

Pasak D.Kvedarienės, nors vedlys yra „nematomas“ skaitymo dalyvis, tačiau išties tampa šio proceso ausimis, akimis ir… širdimi.

m.m mergaite

Būtent vedlys padeda vaikui užmegzti ryšį su šunimi,  tampa „vertėju“ tarp vaiko ir šuns. Visas bendravimas vyksta PER šunį, bet šalia šuns – profesine ir visomis kitomis prasmėmis – atsakingai pasirengęs, atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turintis vedlys.

Beje, susitikimų metu ne tik skaitoma, bet ugdoma vaiko empatija, atjauta, meilė gyvūnui. Skaitydamas šuniui vaikas labiau supranta, kas yra gyvūno gerovė.

„Seniai seniai savo didelei geltonai šunei pasakodavau, kad šalyje Amerikoj tokie kaip ji ateina į ligonines ir mokyklas, kad senutėje Europoje šunų niekas nevaro iš parduotuvėlių ir kavinių, kad man, tiesą pasakius, be viso to – jokie ne Vakarai! Klausėsi, žiūrėjo tom rudom savo akim ir tarsi sakė – koks atsilupėlis to nesupranta, šunys moka visiems padėti, vaikams, kuriems pradžioj sunku skaityti, irgi. Apytiksliai per vieną užpiltą žemėmis fontaną nuo Seimo yra Lietuvos nacionalinė biblioteka. Ir Vakarai, ir nedrąsiems vaikams – kaip tik!“, – štai taip apie Kaniterapijos asociacijos socialinį projektą „Skaitymas su šunimi“ savo socialinėje paskyroje parašė žurnalistė Rita Miliūtė.

Iki susitikimų Mažvyde!

2018 01 19