Kas ką prisijaukino, arba „Skaitymas su šunimi“

Artėjant vasarai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Kaniterapijos asociacijos projektas „Skaitymas su šunimi“ išeis atostogų. Ar tai reiškia, kad per vasarą mažieji skaitytojai net nepaims knygų į rankas? Tikrai ne! Skaitydami su šunimis, vaikai „prisijaukino“ knygas ir pajuto skaitymo džiaugsmą…

Berniukas bibliotekoj

Priminsime, kad skaitymo projekte bibliotekoje dalyvavo terapiniai šunys – lygiaplaukė retriverė Mona ir auksaspalvis retriveris Gongas. Apie terapinio šuns Monos ir 7 metų berniuko Donato susitikimus bibliotekoje kalbamės su Donato mama Milda.

Knygos ugdo protą ir šildo širdį… Tačiau jūs, ko gero, siekėt paprastesnio tikslo: sūnui reikia išmokti sklandžiai skaityti!

Apie projektą „Skaitymas su šunimi“ sužinojau, kai sūnus ėjo į darželį ir dar nemokėjo skaityti. Jau tuomet pagalvojau, kad ateityje reikėtų tai išmėginti: vaikui būtų puiki pramoga, o tuo pačiu ir nauda. Praėjus keliems metams ir sūnui tapus pirmoku, prisiminiau apie skaitymus ir nusprendžiau leisti į šį projektą jau ne dėl pramogos, o dėl motyvacijos skaityti. Mat pastebėjau, kad nors sūnus ir išmoko skaityti, jis nerodė noro tą daryti. Knygas mėgo, vartydavo paveikslėlius, bet pats skaitymas jo nedomino.

Pamaniau, šuniukas – klausytojas turėtų būti motyvacija skaityti. Norėjau, kad jis pajustų meilę knygai, kad atrastų skaitymo džiaugsmą. Ir tai labai pasiteisino. Į visus skaitymus sūnus ėjo kaip į šventę, nepraleisdamas nei vieno susitikimo! Labai pamėgo šunytę Moną. Atidžiai rinkosi, ką jai skaityti. Su nekantrumu laukė kiekvieno susitikimo. Sūnus išreiškė norą, net pasibaigus skaitymo susitikimams, susitikti su Mona.

kuprineles

Ar po užsiėmimų su Mona pasikeitė sūnaus požiūris į knygas, knygų skaitymą, gyvūnus, šunis? Gal dar į kažką pasikeitė jo požiūris? Gal vaikas atrado kažką „tokio”?

Jis naujai, visiškai kitaip „atrado“ knygas. Pradėjo domėtis knygose aprašytomis istorijomis, ne tik paveikslėliais. Pradėjo pats vienas skaityti. Sakyčiau, įvyko didelis skaitymo šuolis, nors tebuvo praėję 3 mėnesiai nuo susitikimų pradžios. Vieną dieną jis skaitymui skyrė virš valandos ir perskaitė gan storą knygą nuo pradžios iki galo – džiaugiausi labai! Skaitydamas tapo kantresnis, labiau susikaupęs. Atsirado tikslas, noras skaityti. Nežinau, jis Moną prisijaukino, ar ji – jį, bet jiedu labai susidraugavo ir Donatas vis kalba, kaip norėtų  turėti šunį.

Kokias knygeles dažniausiai skaitydavo Monai?

Knygeles išsirinkdavo Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų skyriuje. Imdavo tas, kurios patraukdavo akį. Kadangi skaitymas trukdavo 15 minučių, tai patartas rinkdavosi trumpesnio teksto knygas stambesniu šriftu, su daug iliustracijų, kad spėtų perskaityti susitikimo metu visą istoriją – įveiktų knygą nuo pradžios iki galo. Skaitė apie laiką, draugystę, meilę, bendravimą.

Mona su Rasa

Kodėl pasirinkote netradicinį būdą – skaitymą su šunimi?

Apie skaitymų galimybę su šunimi sužinojau atsitiktinai, lankydamasi su vaiku bibliotekoje, dar tuomet, kai jis buvo penkerių metų. Iškart sužavėjo šis projektas. Vaikai juk labai mėgsta gyvūnėlius. Pagalvojau, puiki mintis suderinti domėjimąsi gyvūnu bei knyga. Tik vėliau supratau, kad tai labai efektyvi terapija.

Mūsų šeima neturi augintinio (išskyrus akvariumo žuvytes), tad pamaniau, kad mano sūnui patiks būti ten, kur jo ramiai klausosi draugiškas gyvūnas – šuo, kuris, svarbiausia, netaiso, nekritikuoja ir nepertraukinėja.

Terapinis šuo Mona: ką apie ją manote ir ką namuose apie šunį kalba Donatas?

Mona labai švelni, miela, puiki klausytoja. Atidi, rami, labai graži, išpuoselėtu kailiu. Sūnaus akys švyti iš džiaugsmo, kai eina susitikti su Mona. Patinka, kaip ji atidžiai klausosi, kaip bendrauja, duoda leteną, leidžiasi paglostoma. Donatui patinka jai duoti skanėstų. Bet aš norėčiau kalbėti ir apie jos vedlę, jos šeimininkę Rasą (Rasa Kardaitė – Vėlyvienė – Red.). Juk gero šuns be gero žmogaus nebūna! Rasa puikiai tinka darbui su vaikais, randa priėjimą prie kiekvieno, žino ir moka bendrauti su tokio amžiaus vaikais. Visada šypsosi, padrąsina. Ir ne vien Rasa su Mona spinduliuoja meilę vaikams. Tai jautėme ir iš Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų, šio projekto kuratorių. Šilti, šaunūs, profesionaliai dirbantys žmonės. Mums pasisekė – dėkojame širdingai visiems!

Post scriptum:  Kaniterapijos asociacijai  už savanorišką veiklą Lietuvoje stiprinant vaikų skaitymo įgūdžius ir empatiją gyvūnams, pasitelkus mokslu grįstą tarptautinę praktiką, šiemet buvo įteikta Vinco Aurylos premija. http://www.kaniterapija.eu/?p=4063

Feel Photo ir KA nuotraukos