Kodėl svarbu, kad terapinio šuns vedlys užsiėmimuose dalyvautų tik su vienu šunimi?

Kaniterapijos asociacija laikosi nuostatos, kad vienas terapinis šuo gali dalyvauti terapinėje arba edukacinėje veikloje (taip pat ir susitikimuose) tik su vienu vedliu, ir tai turi būti tas vedlys, kuris su šunimi išlaikė terapinio šuns egzaminą.

S. Rupsyte Paleicike

Taip pat, net jeigu su vienu vedliu terapinio šuns egzaminą yra išlaikę keli šunys, vedlys vis tiek veda užsiėmimą tik su vienu konkrečiu šunimi – tokie yra pasauliniai terapinės veiklos su šunimis standartai.

Kodėl?

Pirmiausia, dėl to, jog vedlio ir terapinio šuns kontakto su pacientu metu esama tokios dinamikos – šuo kuria ryšį su pacientu per vedlį ir šio ryšio kokybė tiesiogiai priklauso nuo vedlio bei terapinio šuns trapusavio santykio kokybės.

Terapinis šuo visais atvejais laukia vedlio nurodymų, patvirtinimų – šios nematomos, bet labai svarbios, „gijos“ nespecialisto akiai yra nepastebimos. Iš šalies žiūrint atrodo, kad šuo viską daro savaime, tačiau visi užsiėmimo elementai bei reakcijos yra terapinio šuns ir vedlio nematomų susitarimų dalis.

Terapinis šuo visiškai pasitiki vedliu, nėra reikalo jam pačiam spręsti, kontaktas tarp šio dueto nenutrūksta net jei šuo užsiėmimo metu ilsisi, o vedlys tęsia veiklą su klientu (pacientu) be šuns. Terapinis šuo žino, kaip ir kiek jis ilsėsis, ir kaip turės atliepti, kai vedlys vėl pakvies aktyviai dalyvauti užsiėmime.

Kas atsitiktų, jeigu vedlys vestų užsiėmimą arba susitikimą su dviem šunimis?

Žmogaus (šiuo atveju – vedlio) dėmesys yra ribotas ir tokiu atveju jis taptų labai išskaidytas – išskirtinio dėmesio reikalauja veikla su pacientu, taip pat daug dėmesio atima kontaktas su terapiniu šunimi. Ir kaip būtų įmanoma atrasti šio dėmesio likučių dar vienam savo šuniui valdyti, atliepti jo reakcijas ir klausimus?

Taip, šunys klausia, siūlo ir rodo, tačiau tai pastebi tik įgudusi kaniterapeuto arba kaniterapijos asistento akis su sąlyga, jeigu užsiėmimo metu dėmesys yra tinkamai sutelktas, nėra išskaidytas į daugybę dalių.

Neuromokslininkai neleis sumeluoti – kai dėmesys nėra skaidomas, žmogus vienu metu geriausiai atlieka VIENĄ užduotį.

Karinos Granat nuotr.

O kas gi nutinka, jeigu šuo negauna pakankamai nurodymų, jo klausimai užsiėmimo metu nėra tinkamai atliepiami?

Toks šuo jausis sutrikęs, nesaugus, bandys sprendimus priimti pats. Įvairiose situacijose, kurių, bendraujant su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, pasitaiko nuolatos (tai natūrali užsiėmimo dalis – patyręs kaniterapeutas išmano, kaip elgtis). Negavęs pakankamai vedlio nurodymų arba jeigu jie fragmentiški, neaiškūs (tarkime, dėl skubėjimo neaiški vedlio kūno kalba), šuo reaguos instinktyviai – nuspręs savo nepasitenkinimą dėl stresinės situacijos parodyti pasyviai arba aktyviai.

Taip, gero veisimo auksaspalviai retriveriai linkę ramiau reaguoti į aplinkos dirgiklius, tačiau net tuomet, kai šuo tarytum nereaguoja (išoriškai reakcija gali būti sunkiai pastebima), patyręs vedlys reakcijas turi matyti ir tinkamai interpretuoti. Juk auksaspalviai retriveriai – taip pat šunys, jų širdys didelės, tačiau reakcijos – šuniškos, o jas deramai interpretuoti gali tik atitinkamas kvalifikacijas turintis, atsakingai savo veiką ir gyvūnų gerovę vertinantis žmogus.

Post scriptum: Kaniterapijos asociacija yra pasaulinės organizacijos – IAHAIO narė ir vadovaujasi šios organizacijos standartais, http://iahaio.org/best-practice/white-paper-on-animal-assisted-interventions/

Terapinio šuns vedlė, kaniterapeutė, pedagogė Sigrida Rupšytė-Paleičikė

Feel Photo ir Karinos Granat nuotr.