Šunys dovanoja savo meilę vaikams

Jau trečius metus SOS vaikų kaime Vilniuje tęsiasi projektas „Suteik gyvūnų šilumą vaikams“. Šiame projekte kartu su kitais partneriais dalyvauja ir Kaniterapijos asociacijos nariai bei testus išlaikę jų šunys.  

vaikystes

Kai pasaka tampa tikrove

SOS vaikų kaimo mažieji dažnai klausosi pasakų. Deja, vaikiškas pasakas jiems seka ne mama ar tėtis, o globėjai. Pasekti pasaką gali ir šunys – tokių pasakų mažieji klausosi noriai.

„Šuniukai pas vaikus atkeliauja auksinio kaspino keliu. Ar kada nors matėte šuns formos debesį? Žinoma, matėte! Tačiau kartą debesis-šuniukas nusileido ant žemės ir pradėjo savo kelionę pas vaikus. Keliaujantį šuniuką užklupo kauliukų lietus, paskui jis turėjo įveikti žaisliukų mišką…“, – tai vis pasaka, kurios klausydamiesi, vaikai kūrė didelį piešinį – šuniuko kelionę į SOS vaikų kaimą.

Piešti padėjo ir šunys, ir šunų vedliai, ir Mokymo centro darbuotojai, ir Kaniterapijos asociacijos nariai – visų pastangomis pasaka turėjo virsti tikrove.

piesinys

Pasijuto įvertinti, atskleidė savo gabumus

Vaikai klausėsi ir patys nejučia tapo pasakos herojais. Negana to, jie buvo ir dailininkai – kiekvienas savaip iliustravo pasakos vyksmą. Skirtingų gabumų, skirtingos patirties 4-7 metų vaikai džiaugėsi būdami kartu, glostė keturkojus pasakos dalyvius.

Tą dieną buvo kalbama apie šuniuko svajonę atkeliauti pas vaikus, o juk išties spalvomis, šypsenomis, džiugiu klegesiu mažieji išdrįso pasakoti ir savo svajones. Vaikai atvirai reiškė emocijas, parodė savo gabumus ir pasijuto svarbūs, mylimi.

Specialistai pasakytų, kad gegužės 5-osios terapinio užsiėmimo su šunimis tikslas SOS vaikų kaime buvo pasiektas. Taip būna ne visada. Pasitaiko, kad užsiėmimo metu stebuklas ir neįvyksta.

Pasak šiuos užsiėmimus koordinuojančios Mokymo centro vadovės Daivos Kvedarienės, tai nėra paprasta ar lengva, juk net tradicinėje, laimingoje šeimoje, atėjus vaikų paauglystei ar ištikus kitokioms krizėms, susišnekėti būna nelengva. O šiuo atveju kalbame apie skaudžių išgyvenimų patyrusius, tėvų apleistus arba netgi jų netekusius vaikus.

su berniuku

Projektas turi tęstis ir kurti sėkmės istorijas

„Suteik gyvūnų šilumą vaikams“ – tai bendras SOS vaikų kaimo, Mars kompanijos, LKD Mokymo centro ir Kaniterapijos asociacijos projektas, besitęsiantis jau trečius metus. Per tą laiką visuomenė jau sužinojo, kas yra kaniterapija, jau išgirdome nemažai sėkmės istorijų.

Tačiau D. Kvedarienės nuomone, sėkmės istorijos pirmiausia reiškia atsakomybę. O kad pajustum atsakomybę, reikia įgyti žinių.

Pašnekovė mano, kad kartu su šiuo projektu užaugo ir sustiprėjo pati Mokymo centro bei Kaniterapijos asociacijos komanda. Prieš trejus metus startavus projektui, kiekvieną šeštadienį atrinktai nedidelei vaikų grupei buvo vedami edukaciniai užsiėmimai su šunimis. Kaskart buvo pasirenkama kita užsiėmimo tema, derinama su savanoriais vedliais, šunys iš anksto ruošiami atlikti tam tikras užduotis.

sportuojam

„Įgiję daugiau patirties, vasarą pasimokę kaniterapijos stovykloje, SOS vaikų kaimo prašymu antraisiais metais pradėjome lankytis su šunimis atskiruose nameliuose. Prieš kiekvieną susitikimą su mamomis ir socialine darbuotoja aptardavome šeimynos poreikius, surinkdavome informaciją, kokie vaikai gyvena šeimynoje, ko tikimasi iš susitikimų“, – pasakojo D.Kvedarienė.

Susitikimų rezultatai, vaikų ir atsakingų asmenų atsiliepimai, kaip įprasta šioje globos įstaigoje, buvo analizuojami psichologų ir kitų darbuotojų.

Ir pagaliau prasidėjo trečiasis – kaniterapijos etapas. Kodėl tik dabar? Todėl, kad reikėjo sukaupti pakankamai patirties, reikėjo laikytis pasaulinių kaniterapijos standartų.

Užsiėmimus dabar veda vaikų psichologė Ingrida Stasytienė, o jai talkina sertifikatus turintys kaniterapijos asistentai ir testus išlaikę, specialią atranką praėję šunys. Paprasčiau sakant, dirba specialistų komanda.

„Kartu su psichologe Ingrida kuriame užsiėmimų su šunimis metodiką, atsižvelgiame į vaikų amžių, emocinę savijautą, socialinius įgūdžius ir kitus svarbius faktorius. Kiekvienas pagal savo kompetenciją atsako už tam tikrą sritį. Iš šio komandinio darbo turėtų gimti moksliniai straipsniai, kaniterapijos pagrindimas, – ateities planais dalijosi D.Kvedarienė. – Daug dėmesio skiriame šunų gebėjimams. Tai, ką šunys daro noriai, tobuliname, nes kaniterapijos užsiėmimuose ir šunims, ir vaikams, ir vedėjams turi būti gera, smagu, jau nekalbant apie tai, kad turi būti absoliučiai saugu. Pas vaikus atėjęs terapinis šuo turi šypsotis, dovanoti šilumą ir tikrą, nesuvaidintą meilę“.

G.Kavaliauskaitės nuotr.