Kaip lavinti būsimą terapinį šunį ir kas svarbiausia ugdant tokį šunį? Koks ryšys turi būti tarp vedlio ir šuns? Ar visi šunys noriai dirba su žmogumi bei dėl žmogaus?..
Šuns lavinimas
Kokioje įstaigoje besilankytumėte su savo terapiniu šunimi, kontroliuoti jį turite visais atvejais. Tai sudėtinga užduotis, todėl visi terapiniai šunys ir jų vedliai turi mokytis.
Šuns valdymas reikalauja, jog šuo patikimai vykdytų tokias komandas kaip „pas mane“, „sėdėt-būk“, „gulėt-būk“, eitų greta prisegtas laisvu pavadėliu.
Terapiniai šunys dažniausiai dirba pririšti prie pavadėlio, tačiau bendram saugumui labai pasitarnauja ir tai, kad šuo gali būti visiškai kontroliuojamas be pavadėlio. Juk pavadėlis gali išslysti iš rankų, bet kada gali kilti nesklandumų, netikėtumų.
Puikus šuns valdymas bei kontrolė suteikia vedliui pasitikėjimo savimi, be to, padeda suvokti savo ir šuns galimybių ribas. Dresūra nuramina ir žvitrius, ir nervingus šunis, tuo pat metu tai sukuria stiprų ryšį tarp vedlio ir šuns.
Norint, kad šuo patikimai vykdytų komandas, reikia bent šešių mėnesių treniruočių. Prieš testuojant šunį šis turi būti bent vienerių metų, nes iki tol dar sunku pastebėti visus šuns temperamento niuansus.
Su kai kuriais šunimis užtrunkama ilgiau. Tačiau laiko reikia tiek, kiek reikia, – skubėjimas šiuo atveju neduotų jokios naudos.
Šuo turi būti kieno nors „vaikas“
Išskirtinė terapinio šuns ugdymo sąlyga (kaip aš ją įvardiju) yra buvimas kieno nors „vaiku“.
Jei neturite tokio darbo patirties, galite pamanyti, jog prie šeimininko prisirišęs šuo negali būti geras terapinis šuo. Tačiau yra priešingai. Lygiai taip pat, kaip vaikui reikia mylinčių tėvų ar kito žmogaus, kuris pirmaisiais gyvenimo metais jį be išlygų mylėtų, kad šis išaugtų tokiu žmogumi, kuris vėliau mylėtų kitus, taip ir šuniui, tarnaujančiam visuomenei, reikia palaikymo – reikia meilės.
Vedlio padedamas šuo išmoksta bendrauti su draugiškai nusiteikusiais nepažįstamaisiais. Jausdamas stiprų ryšį su savo vedliu šuo įpranta pasitikėti kitais žmonėmis, todėl terapinis darbas ir tampa įmanomas vedliui kontroliuojant – šuo visiškai pasikliauna savo vedliu.
Stiprus vedlio ir šuns ryšys taip pat leidžia suformuoti tam tikrą modelį, pagal kurį ir kiti žmonės taip elgsis su šunimi.
Kuomet vedlys su šunimi elgiasi pagarbiai ir švelniai, jis siunčia žinutę, kad šuo yra mylimas, saugus. Tai labai sustiprina terapinių šunų apsilankymų poveikį.
Nauda pačiam šuniui
Nemažai šunų paprasčiausia nori dirbti. Tinkamai išmokyti šie šunys, kaip ir šunys vedliai ar neįgaliųjų pagalbininkai, tampa puikiais terapiniais šunimis.
Minėtiems šunims būdinga atsakomybė ir savotiškas pasididžiavimas, kad jie dirba su žmogumi ir žmogui. Terapinio šuns darbas patenkina šių šunų poreikį būti naudingiems.
Kiti šunys nėra „darbiniai“ tikrąja šio žodžio prasme. Jie buvo išveisti paprasčiausiai gyventi šalia žmogaus arba naikinti graužikus, dirbti kitokius darbus.
„Terapinis darbas“ kai kuriems šunims nepatinka ir netinka, todėl jie neturi būti verčiami jo dirbti. Juk pakanka įvairių veislių, socialių ir socializuotų šunų, kuriems labai patinka draugauti su žmonėmis. Pastarųjų darbo stilius skiriasi, lyginant su labiau į darbą orientuotų šunų veislių atstovų, tačiau yra lygiai toks pat naudingas žmonėms, kuriems jie tarnauja.
Terapinis šuo lanko žmones, vyksta į susitikimus. Toks šuo dažniau kviečiamas lydėti jus ir visą šeimą, draugus, nes visi žino – jis elgsis kaip pridera. Taigi dėl savo gero elgesio bei malonumo, teikiamo kitiems, šuo su jumis ir kitais žmonėmis praleidžia daug laiko ir mėgaujasi tuo.
Terapinio šuns dresūra – švelni, šuniui maloni. Šitoks šuo gyvena įdomų, visavertį gyvenimą.
Pagal Kathy Diamond Davis knygą „Therapy Dogs Training Your Dog to Reach Others“, 2nd Edition parengė Sigrida Rupšytė-Paleičikė
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.