Ar užsiėmimų metu vieną šunį gali glostyti grupė žmonių?

Ne, negali, nes toks elgesys prieštarauja visuotinai priimtiems kaniterapijos standartams! Be to, tai pažeidžia šuns gerovę, blogina jo savijautą.

Šuns vedlys susitikimo arba užsiėmimo metu atsako už vaikų arba kitų asmenų ir terapinio šuns gerovę – tai dviguba atsakomybė.

Vedlys susitikimo arba užsiėmimo metu turi rūpintis vaikų (kitų pacientų) ir terapinio šuns gerove, saugumu, gera savijauta.

Užsiėmimo arba susitikimo pradžioje KA nariai – šunų vedliai pirmiausia supažindina susitikimo dalyvius (vaikus arba kt. asmenis) su saugiu elgesiu su gyvūnais ir gyvūno teisėmis.

Paprastai žmonės puikiai įsimena ir greit išmoksta tinkamai bendrauti su šunimi: prisiartinti prie šuns po vieną, ištiesti ir duoti šuniui apuostyti delną, elgtis ramiai, laikytis saugaus atstumo, neužgulti šuns, neatsitūpti tiesiai prieš šuns snukį, nekišti savo veido prie šuns snukio – nesukelti gyvūnui nepatogumų.

Jei vaikas ar kitas asmuo turi fizinę arba proto negalią, sunkiai arba iš viso nejuda, bendravimo su šunimi taisyklės turi būti dar atsargesnės ir jos apgalvojamos iš anksto. Tai specifinis bendravimas, todėl daug kas priklauso nuo visos komandos darbo, asmens negalios sunkumo, suplanuoto užsiėmimo pobūdžio.

Koks bebūtų užsiėmimo tikslas, tiesioginio kontakto su šunimi metu laikomės taisyklės: su šunimi bendrauja tik 1 asmuo! Taip pat visada akcentuojame, kad šuns „niurkymas“ ar glostymas, o ypač tai darant visai vaikų grupei, nėra kaniterapija, jeigu nėra aiškaus užsiėmimo tikslo, turinio, tikslų..

Kai prie vieno šuns susispiečia daug vaikų arba kt. asmenų, terapinio šuns ir žmonių elgesio kontrolė tampa sudėtinga, o kartais net neįmanoma.

Šuns vedlys greičiausiai pastebi šuns savijautos pokyčius, „perskaito“ šuns kūno kalbą, aiškiau ir greičiau pastebi vaiko arba suaugusiojo emocinę būseną (kada kontakto su šunimi gana, kada jis gali būti intensyvesnis arba švelnesnis, atsargesnis).