Terapinėje arba edukacinėje veikloje dalyvaujantis šuo turi būti išlaikęs specialų egzaminą ir turėti tai patvirtinantį, oficialiai įregistruotos organizacijos išduotą pažymėjimą (mūsų atveju – Kaniterapijos asociacijos).
Pažymėjimo galiojimas neturi būti pasibaigęs, terapinių šunų sąrašą rasite čia: https://www.kaniterapija.eu/.
Ugdymo, gydymo bei kt. įstaigos, organizuojančios edukacinius arba terapinius užsiėmimus su šunimis, į tai būtinai turėtų atkreipti dėmesį.
Pagal tarptautinius kaniterapijos bei gyvūnų gerovės standartus terapinio šuns egzaminą gali laikyti tik fiziškai ir emociškai subrendę, suaugę šunys. Tai yra, ne anksčiau kaip 14 mėnesių turintys didelių veislių šunys ir ne anksčiau kaip 12 mėn. mažų ir vidutinių veislių šunys.
Vedlio, planuojančio įtraukti šunį į terapinę veiklą, pareiga – taikyti tinkamą mokymų metodiką ir paisyti šuns gerovės reikalavimų.
Šuniui fiziškai bei emociškai subrendus, įsitikinus jo tinkamumu edukacinei, terapinei veiklai, laikomas egzaminas ir šuo kartu su savo vedliu įgyja teisę dalyvauti susitikimuose, edukaciniuose bei terapiniuose užsiėmimuose.
Šuns tinkamumą terapinei veiklai nustato ne pats šuns vedlys, o nešališka 3 asmenų egzaminų komisija (šunį dresavęs asmuo negali dalyvauti egzaminų komisijoje).
Atsivesti jauną, nesubrendusį šunį „pasocializuoti“ į vaikų ugdymo ar reabilitacijos įstaigą, leisti vaikams kontaktuoti su tokiu šunimi yra neatsakinga ir vaikų, ir gyvūno atžvilgiu.
Pageidautina, kad šuns vedlys (pilnametis asmuo) būtų išklausęs bazinį kaniterapijos asistento kursą, turėtų tai liudijantį kaniterapijos asistento sertifikatą ar pažymėjimą.
Kaniterapijos asociacija yra IAHAIO narė ir savo veikloje vadovaujasi visuotinai pripažintu „White paper“ reglamentu.