Devintajame Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ leidinio numeryje – žurnalistės Julijos Dargienės straipsnis apie gyvūnų asistuojamąją terapiją. Žurnalistė kalbino Kaniterapijos asociacijos prezidentę, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorę, psichologijos doc. dr. Vilmantę Pakalniškienę.
Apie kaniterapijos poveikį pacientams kalbama ir mokslinėse publikacijose. Tyrimai atliekami naudojant įvairius gyvūnus, bet dažniausiai tai žirgai, alpakos, miniatiūrinės ožkos, triušiai, katės, šunys, žiurkės, delfinai.
Lietuvoje terapijai dažniausiai pasitelkiami žirgai iš šunys. Šunų terapija patogi dar ir tuo, kad juos lengva transportuoti, šią terapiją galima taikyti įvairiose aplinkose. Tai aktualu pacientams, kurie negali judėti ir atvykti pas terapeutą arba blogai jaučiasi svetimoje aplinkoje.
Moksliniais tyrimais jau patvirtintas kaniterapijos veiksmingumas, padedant koreguoti įvairius sutrikimus, tar jų – raidos bei ASS. Tai sutrikimai, kuriems nėra gydymo metodo, tik ugdymo procesas ir pagalba. Kaniterapiją gali taikyti ir logopedas, ir specialusis pedagogas, ir psichologas. Specialistas atlieka savo darbą, o šuo pacientui tampa motyvatoriumi.
V. Pakalniškienė pasakoja, kad šuns poveikis žmogui vyksta per fiziologines reakcijas, kuri atsiranda, būnant su šiltakrauju gyvūnu ir atliekant kokią nors bendrą veiklą. Žmogaus smegenyse padidėja endorfinų (nurimstame, jaučiame pasitenkinimą); taip pat padidėja dopamino (vadinamasis „laimės hormonas“), oksitocino (arba meilės hormono, kuris sukelia pasitikėjimą, mažina baimę); mažėja kortizolio (arba streso hormono), reiškia, žmogus aprimsta ir gali koncentruotis į tam tikrą veiklą. Šios reakcijos smegenyse prasideda 15-20 kontakto su šiltakrauju gyvūnų minutę, todėl užsiėmimas su terapiniu šunimi neturi būti trumpesnis. Užsiėmimų kurso trukmė priklauso nuo specialisto ir nuo paciento reakcijos. Dažniausiai, kaip matome iš atliktų tyrimų, tai tęsiasi 12–24 savaites, kartą per savaitę.
Visą strp. rasite čia: https://www.facebook.com/lietausvaikai