Kaniterapijos asociacijos narė V. Citovič: „Mano kelias į kaniterapiją nebuvo tiesus, galbūt ne visada kryptingas, tačiau džiaugiuosi, kad gyvenimiška patirtis mane atvedė į nuostabią, kartais labai sudėtingą, gyvūnų asistuojamosios terapijos sritį.
Savo pirmąsias studijas, finansus ir bankininkystę, baigiau Varšuvos universitete. Po to 17 metų dirbau finansų srityje, tačiau pasąmonėje, o vėliau ir sąmoningai, jaučiau, kad iš gyvenimo galiu tikėtis ir jam duoti daugiau.
Pirmą šuniuką turėjau būdama 7 metų. Vėliau mano gyvenime atsirado australų aviganis Ares. Pradėjau ieškoti, kaip galėčiau save realizuoti kartu su juo. Sužinojau ir ėmiau domėtis kaniterapija, tačiau Ares dėl jo įgimtų savybių, aviganio temperamento šiai veiklai nebūtų tikęs, bet jis mane „nukreipė“ į dresūrą, suteikė galimybę labiau pažinti šunų elgseną.
Vėliau sutikau savo pirmą terapinį šunį, naują mūsų šeimos narį, auksaspalvį retriverį Gongą. Tuo metu jau buvau baigusi kaniterapijos asistentų kursus, o 2018 m. Lenkijoje kartu su Gongu baigiau kaniterapeutų kursus. Išlaikėme egzaminą ir pradėjome vesti edukacinius užsiėmimus vaikams apie saugų bendravimą su šunimi. Mane konsultavo ir padėjo kaniterapijos specialistė, vaikų psichologė Joana Grygutis. Beveik metus savanoriavau su ja specialiojoje mokykloje daugiafunkciame centre „Viltis“. Taip pat dvejus metus kartu su Gongu dalyvavome socialiniame projekte „Skaitymas su šunimi“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, projektas buvo apdovanotas V. Aurylos premija.
2018 m. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete pradėjau ergoterapijos studijas, kurias baigiau su pagyrimu. Savo bakalauriniame darbe sujungiau tai, kas man svarbu ir įdomu – kaniterapiją bei egoterapiją.
Derindama su studijomis, kartu su Gongu vedžiau užsiėmimus senelių namuose „Sevilis“ bei Strėvininkų globos namuose. Vykome į Biržus, Girulius (silpnaregių stovykla), Alytų ir kitur. Dalyvavome interaktyviame projekte vaikų onkologinėje ligoninėje Santariškėse. Susitikimų ir terapinių užsiėmimų buvo daug ir visada juos lydėjo džiugios pacientų emocijos, jų noras bendrauti su terapiniu šunimi, daugiau pajudėti, įsitraukti į veiklas, jaustis visaverčiais.
Gongui iškeliavus, parengiau ir 2022 m. vasarą išlaikiau egzaminą su kavalieriaus karaliaus Karolio spaniele Zea. Terapinio šuns misija nėra lengva, todėl pirmiausia man rūpi Zea gerovė, sveikata, psichinė ir fizinė savijauta. Ji ir toliau gyvena smagų šunišką gyvenimą, o savo draugišką žvilgsnį, švelnų prisiglaudimą ir besąlygišką meilę gali dovanoti ir kitiems, ypač tiems, kam labiausiai to reikia“.
E. paštas veslava.rul@gmail.com, mob. 8 654 28 093.
Ugnės Urtės Uždavinytės nuotr.