Laikantis tarptautinių kaniterapijos bei gyvūnų gerovės standartų, terapinis šuo per savaitę negali dirbti ilgiau kaip 12 val., be to, 2 dienos paeiliui jam turi būti laisvos.
Terapinis šuo per dieną gali dalyvauti ne daugiau kaip 2-3 užsiėmimuose. Vieno užsiėmimo trukmė – ne ilgiau kaip 30-45 minutės. Jeigu tai ne individualūs, o grupiniai usžiėmimai, terapinis šuo per dieną gali dalyvauti ne daugiau kaip 2 grupiniuose užsiėmimuose.
Užsiėmimo metu šuo aktyviai dirba maždaug 15 min., vėliau jis tampa „statistu“, nebyliu užsiėmimo dalyviu, veiklų „motyvatoriumi“ – tai priklauso nuo užsiėmimo temos ir numatytų užduočių. Likusį užsiėmimo laiką šuo lieka terapinės komandos dalimi, tačiau dalyvauja pasyviai (prie šuns pacientai nesiliečia, jam neliepiama ką nors atlikti).
Tarp užsiėmimų, jeigu jie vyksta vieną dieną, būtina ilgoji pertrauka, kai šuo ne mažiau kaip pusvalandžiui ar ilgesniam laikui išvedamas į lauką (jei nėra galimybių – į ramią, atskirą patalpą), kur su juo žaidžiama mėgstamu žaisliuku, ramiai bendraujama be pašalinių asmenų.
Kaniterapijos asociacijos nariai savo šunims taiko tausojantį režimą ir laikosi šių standartų:
• šunys gyvena tik su savo vedliais, namų aplinkoje, juos mylinčioje šeimoje;
• per dieną dalyvauja ne daugiau kaip 2 užsiėmimuose (vieno užsiėmimo trukmė ne daugiau kaip 45 min.);
• užsiėmimų metu šuo aktyviai dirba maždaug 15 min.;
• per savaitę šuniui suteikiamos 2 laisvos dienos iš eilės;
• jeigu gyvūnas prastai jaučiasi (taip pat ir kalyčių rujos metu), terapinis užsiėmimas arba atšaukiamas, arba vyksta be terapinio šuns – tam iš anksto parengiama speciali metodika, numatomas kitoks užsiėmimo formatas ir apie tai iš anksto informuojama ugdymo arba gydymo įstaiga.
• šuns gerovei visais atvejais teikiamas prioritetas.
• Esame IAHAIO nariai, laikomės šios oragnizacijos standartų: https://iahaio.org/best-practice/white-paper-on-animal-assisted-interventions/