Mūsų pareiga pasirūpinti tais, kurie patys savimi negali arba neturi gebėjimų pasirūpinti. Kiek galime, turime padėti tokiems žmonėms. Ir ne apie materialiąją, apčiuopiamą pagalbą šiuo atveju kalbame, o apie tai, kas žmogaus kasdienybę nuspalvina kitomis spalvomis…
Kaniterapijos asociacijos nariai savanoriškai, kiek gali, prisideda prie įvairių gerumo akcijų, ypač dabar, artėjant didžiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms.
Lapkričio 3-iosios rytą kaniterapeutės Daiva ir Joana su savo terapiniais šunimis praleido BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namuose, įsikūrusiuose A. Kojelavičiaus gatvėje Vilniuje.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, turintys lengvą ir vidutinę proto negalią, tarp jų ir šeimos su vaikais. Gyvena asmeniniuose buto tipo kambariuose, kuria jaukią namų aplinką. Čia suteikiamos sąlygos savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, padedant darbuotojų komandai.
„Teikiame pagalbą visose gyvenimo srityse, ugdome socialinius, buitinius ir kitus įgūdžius, padedančius žmogui gyventi savarankiškai. Kiekvienas asmuo yra besąlygiškai vertingas ir vertintinas toks, koks yra. Dirbame su žmonėmis individualiai, į procesą visada įtraukiame patį žmogų. Todėl su kiekvienu jų tai vyksta skirtingai, atsižvelgiant į gebėjimus bei norus, jo paties priimamus sprendimus“, – pasakojo Savarankiško gyvenimo namų socialinės darbuotojos Alina Šukevič ir Dorota Dordik.
,,Mes neskirstome žmonių į ,,Jie – klientai“ ir ,,Mes – darbuotojai“. Mokomės vieni iš kitų, bendromis jėgomis auginame mūsų bendruomenę…“, – patirtimi dalijosi socialinė darbuotoja A. Šukevič.
Šių namų gyventojai ir šeimos su vaikais labai džiaugsmingai, draugiškai ir šiltai sutiko terapinius šunis Rėją ir Kią.
Žaidė su jais žaidimus ir drąsino savo vaikus, mokė tinkamai bendrauti su gyvūnais, bandė su šunimis atlikti triukus, kalbėjosi apie šunis ir jų poreikius. Kalbėjosi apie tai, kas sušildo žmonių kasdienybę.
„Dėkojame už galimybę susipažinti su nuostabaus grožio šunimis – namų augintiniais. Tai buvo labai vertingas ir prasmingas patyrimas, suteikęs daug šiltų emocijų visai mūsų bendruomenei“, – sakė socialinė darbuotoja D. Dordik.
Lapkričio 15-ąją terapiniai šunys – Labradoro retriverės Kia ir Amber su savo vedlėmis atvyko į Valakampių socialinių paslaugų namus, kur nuolat gyvena neįgalūs suaugusieji.
Iš pradžių su jais, kiek leidžia tokių žmonių psichinė ir fizinė sveikata, buvo kalbama ir parodyta, kaip glostyti šunis. Paskui kartu su šunimis visi darė mankštą, žaidė nesudėtingus žaidimus su kamuoliukais, lankais, spalvomis.
Kaniterapeutės Joana ir Karina buvo parengusios specialių priemonių ir viską iš anksto suderinusios su įstaigos darbuotojais.
„Esame nustebę: mūsų globotiniai buvo ir kantrūs, ir ramesni, daug šypsojosi, kai kurie net ragino vieni kitus atlikti kokią nors užduotį kartu su šunimis. Jie labai retai taip ilgai išlaiko dėmesį, o būdami su šunimis, elgėsi visiškai kitaip“, – džiaugėsi šių namų socialinės darbuotojos.
Be abejo, vienkartinis susitikimas nieko nepakeis šių žmonių gyvenime, tačiau bent viena jų diena buvo kitokia nei visada.
Gal ir keistai skamba, bet tą dieną jų socialinę atskirtį sumažino… šunys!