„Džiaugiamės turėję galimybę susitikti su terapiniais šunimis Bruna ir Raki. Labai vertiname gyvūnų augintinių įtraukimą į ugdymo procesą. Mūsų klasėje vykdomas projektas „Mano augintinis“, todėl gyvūnai mums yra labai svarbūs ir artimi. Vaikai nuolat mokosi būti rūpestingi, atsakingi ir empatiški, o bendravimas su gyvūnais padeda tai patirti praktiškai. Manome, kad gyvūnai mokykloje padeda geriau mokytis, jaustis saugiau ir drąsiau reikšti savo jausmus. Nuoširdžiai dėkojame už šią ypatingą patirtį“, – po užsiėmimo kalbėjo Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos Žvejų skyriaus mokytoja Kristina Matulaitytė.

Vaikus domino daug kas: šunų gebėjimai atlikti užduotis, tinkamai elgtis, klausyti komandų, švelniai bendrauti su visais – vizgančios uodegos reiškė ne tik naują patirtį, bet ir šypsenas, atsipalaidavimą, džiaugsmą būti kartu.

Vasario 6-ąją vaikų psichologė, terapinių šunų, auksaspalvių retriverių savininkė Ingrida Stasytienė (Kaniterapijos asociacija) ir LKD Mokymo centro projektų vadovė Dovilė Masalskaitė dovanojo vaikams neišdildomų įspūdžių. Turiningas pokalbis, malonios užduotėlės, kurias vaikai atliko kartu su Raki ir Bruna, galimybė paklausti, pasidalinti su draugais savo išgyvenimais – per tokį trumpą laiką, kiek trunka pamoka būta visko. Ir kai Bruna su Raki išvyko, vaikai mokytojai kalbėjo, kad jiems buvo labai gera būti kartu su šunimis. Daugeliui buvo liūdna atsisveikinti, vaikai neslėpė norintys, jog šunys dar kada nors sugrįžtų. 

G.Kavaliauskaitės nuotr.

Pažinti save, atrasti savo stipriąsias puses, stiprinti savivertę ir suplanavo „EmpowerEmerge“ projekto, skirto norintiems keistis ir patirti naujų iššūkių jauniems žmonėms, iniciatoriai. Į projektą įsitraukė ir Kaniterapijos asociacijos bei Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda drauge su terapiniu šunimi, Berno zenenhunde Hepi Tara Luna.

Hepi vedlė, biomedicinos daktarė, Vilniaus universiteto klinikinės psichologijos magistrantė Marija Biteniekytė kartu su Mokymo centro edukatore Dovile Masalskaite įtraukė jaunuolius į įdomias terapines veiklas. Per žaidimus, užduotis, bendravimą su terapiniu šunimi projekto dalyviai drąsiau atsivėrė, patyrė daug šiltų emocijų, tarpusavio bendravimas tapo lengvesnis.

„Susitikimas prasidėjo nuo džiaugsmingo Hepi pasitaškymo ežere (užsiėmimas vyko Pramogų ir vandenlenčių parke prie Šiemečio ežero – Red.), tad iškart buvo proga padiskutuoti apie gyvūnų laisves. Akcentavau vieną svarbiausių laisvių – laisvę elgtis natūraliai, – apie užsiėmimo pradžią pasakojo Marija. – Taip pat kalbėjom apie motyvaciją, kaip šuo padeda žmonėms įsitraukti į veiklas ir kaip būna gera, žmogui sukūrus ryšį su gyvūnu augintiniu“.

Dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių projekto dalyviai šiuo metu nesimoko ir nedirba, todėl stovykloje daug dėmesio skiriama įvairių socialinių įgūdžių ugdymui, bendruomeniškumo skatinimui, kad jaunuoliams būtų drąsiau įsilieti į darbo rinką arba pradėti studijas. Užsiėmimas su šunimi buvo skirtas labiau pažinti savo emocijas, bendrauti ir ieškoti motyvų keistis. Kartu su dalyviais buvo kalbama apie Hepi kūno kalbą ir emocijas, kurias ji jaučia. Kiekvienas išsirinko kortelę su šuns kūno kalbos ženklu – savotišką analogą, kaip jis pats šiuo metu jaučiasi.

Diskutuota, kokie skatinimo būdai tinka šunims ir kas galėtų paskatinti žmones. Hepi parodė, jog ją labai motyvuoja apdovanojimas ir žaislas (užsiėmimui vykstant prie ežero, Hepi vis domėjosi maudynėmis, pastebėjusi tokį šuns elgesį, vedlė švelniai ją sudrausmino ir atbėgusią šunytę apdovanojo žaislu, pagyrė). Todėl buvo proga pakalbėti, kaip būtų pasielgęs šuo, jeigu Marija nebūtų jos apdovanojusi už tinkamą pasirinkimą ir gerą elgesį.

Kalbant apie žmonių skirtumus, iškilo klausimas, kodėl Hepi akys skirtingų spalvų. Marija viską paaiškino biologiškai (heterochromatija) ir pabrėžė: kas vieniems trūkumas, kitiems – galbūt išskirtinumas, grožis, gyvenimui visiškai netrukdantis dalykas. Šis ir kiti paprasti pavyzdžiai, „perleisti per šuns prizmę“, slėpė savyje savivertės ir kitas svarbias temas. Nors iš pradžių jaunuoliai nedrįso daug kalbėti, dalytis savo mintimis, palengva įsitraukė į veiklas ir neslėpė džiugių emocijų. Ir kaip nuostabu, kad stiprinti tarpusavio ryšius, dalintis prasmingu buvimu juos skatino pats socialiausias gyvūnas – šuo.

M. Biteniekytės nuotr.

Ne visada penktadienis mokinukams yra sunki diena. Jeigu tą dieną mokykloje vyksta kažkas neįprasto, sakykim, į svečius atvyksta šuo, diena nušvinta kitomis spalvomis. Taip atsitiko vieną rudens penktadienį, kai pas Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjaus trečiokus ir ketvirtokus atvažiavo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro ir Kaniterapijos asociacijos atstovės, o su jomis kartu terapinis šuo Zea.  

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielė Zea yra išlaikiusi terapinio šuns egzaminą ir su savo vedle ergoterapeute Weslava Cytovicz – Rul jau keletą metų teikia gyvūnų asistuojamosios terapijos paslaugas vaikams bei senjorams.

Užsiėmimą (atskirai kiekvienai klasei) vedė LKD MC projektų vadovė, pedagogė Dovilė Masalskaitė. Vaikai išgirdo daug įdomaus apie šuns pojūčius. Diskutavo, kodėl žmonės laiko šunis, kaip šunys padeda žmonėms. Trečiokai ir ketvirtokai puikiai vardijo šunų – žmonių pagalbininkų darbo sritis: policija, muitinė, gelbėjimo tarnybos. Šunys neįgaliųjų pagalbininkai, neregių ir silpnaregių vedliai vaikams taip pat buvo ne naujiena.

Artimesnė pažintis su Zea vaikams atskleidė dar vieną šunų ir žmonių draugystės sritį – kaniterapiją. Kalbantis apie šią ir kitas veiklas buvo gera proga priminti vaikams apie pagarbą kiekvienai gyvai būtybei, dėkingumą ir žmonių pareigas rūpintis gyvūnais augintiniais.

Po metus trukusios renovacijos duris atvėrė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Atidarymo šventėje dalyvavo du terapiniai šunys. Aplankė pacientus. Pabendravo su ligoninės personalu.

Saugaus bendravimo dedamųjų yra daug ir visos jos labai svarbios. Svarbu, kad terapinis šuo būtų išlaikęs specialų egzaminą ir turėtų galiojantį, organizacijos išduotą, pažymėjimą. Taip pat svarbu, kad jis būtų registruotas viešai prieinamame registre, kur būtų galima sužinoti vedlio pavardę ir kt. duomenis. Priminsime, kad egzaminą organizuoja šią veiklą vykdanti organizacija, laikydamasi patvirtintų ir viešai skelbiamų Šunų egzamino nuostatų.

Baigėsi mokslo metai. Kuo jie buvo vertingi mūsų mokyklai – Vilniaus Jono Laužiko konsultaciniam – mokymo centrui? Praturtėjome žinių ir patirčių dalyvaudami tarptautiniame Erasmus+ projekte „Gyvūnų gerovės apsauga mokykliniame ugdyme“.

Gražu žiūrėti feisbuko nuotraukas augintinių vienų ar su šeimininkais, o jau su vaikais nuotraukų saldumas… Tik ar neperlenkiama lazda? Vaikas guli ant šuns, sukišęs rankytes į snukį. Kitas bučiuoja šunį, dar prilaikydamas už antkaklio.

Praėjusį savaitgalį (birželio 8-9 d.) Kaniterapijos asociacijos narių šunys gavo  dovanų – Brunai, Hepi, Mokai, Kunai ir kitiems terapiniams šunims buvo suteikta galimybė paplaukioti baseine. Trylika šunų šeštadienį bei sekmadienį mėgavosi hidroterapijos malonumais ir nuplaukė, bendrai sudėjus, ne vieną kilometrą…

Įpusėjus pavasariui šunų mylėtojai švenčia Šuns dieną. Lietuvoje šios šventės iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija. Kiekvienais metais šventės idėja vis kita, o šįkart – Dėkingumas.

Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Saulyčių diena, pasakytų tokių artimųjų turintys, juos ugdantys ar globojantys žmonės.