Kaniterapijos asociacija dažnai sulaukia klausimų, kas Vilniuje ruošia šunis terapinei veiklai, kokia šių žmonių patirtis, išsilavinimas. Supažindiname su Kaniterapijos asociacijos narėmis Ieva Kuzminiene ir Veslava Citovič-Rul, kurios turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirties ruošti šunis terapinei veiklai. Taip pat jos turi teisę būti terapinių šunų egzamino komisijos pirmininkėmis (išskyrus atvejus, kai egzaminą laikantis šuo yra lankęs jų treniruotes). … Kaniterapijos asociacija: kas ruošia terapinius šunis? →

Nerimas, stresas ir vienišumo jausmas – su tokiomis nuotaikomis daugelis gali sieti pandemijos pradžią. Tačiau dažno kraštiečio savijautą emociškai sudėtingu laikotarpiu gelbėjo augintiniai, kurių terapinį poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai įrodo daugybė tyrimų. Tad nieko keisto, kad pastaraisiais metais keturkojį priimti į savo šeimą panoro daugiau lietuvių. … Ar šuns turėjimas savaime prilygsta kaniterapijai? →

Terapinis šuo yra komandos narys. Ugdymo arba reabilitacijos užsiėmimų partneris. Visavertis pagalbininkas. Labai svarbus terapinės veiklos dalyvis. Tačiau pirmiausia jis yra šuo, todėl mūsų pareiga – pasirūpinti bei užtikrinti, kad gyvūnas visada jaustųsi puikiai ir noriai dalyvautų terapiniuose užsiėmimuose.

… Komandos narys – terapinis šuo →

Gyvūnus mylintys ir juos laikantys žmonės savo augintiniais rūpinasi visada, ne vien minėdami spalio 5-ąją, Pasaulinę gyvūnų globos dieną. Gyvūnai augintiniai yra šeimos nariai, ištikimiausi mūsų draugai, mokytojai. Nemažai jų, praėję tam tikrą parengimą ir išlaikę būtinus egzaminus, dalyvauja gyvūnų asistuojamose veiklose, terapijoje. Mūsų pareiga pasirūpinti, kad ištikimieji pagalbininkai gerai jaustųsi, nepavargtų ir visada noriai dalyvautų terapinėse bei edukacinėse veiklose. … Terapinių šunų gerovė: mūsų pareigos, atsakomybė, standartai →

Neseniai žurnale „Prie kavos. Sveikata“ buvo publikuotas  žurnalistės Ramunės Daugėlienės straipsnis „Terapija, kurioje asistuoja šuo“. Pateikiame keletą šio straipsnio ištraukų. … „Terapija, kurioje asistuoja šuo“: straipsnio ištraukos →

Posakis „Geriausias žmogaus draugas“ šunims apibūdinti vartojamas nuo seniausių laikų. Manoma, kad pirmasis šią mintį garsiai išsakė šunų mylėtojas, Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis (1712 – 1786). Taip sakydamas, išreiškė savo jausmus ištikimiausiam draugui – italų kurtui (levretė). Frydrichas II taip mylėjo savo augintinius, jog net pageidavo po mirties būti palaidotas greta geriausių draugų – savo mylimų šunų. … Balandžio 24-oji: ačiū geriausiems mūsų draugams →

Devintajame Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ leidinio numeryje – žurnalistės Julijos Dargienės straipsnis apie gyvūnų asistuojamąją terapiją. Žurnalistė kalbino Kaniterapijos asociacijos prezidentę, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorę, psichologijos doc. dr. Vilmantę Pakalniškienę. … Asociacija „Lietaus vaikai“ pristato gyvūnų asistuojamąją terapiją →

Praėjusį pavasarį prasidėję suvaržymai ir karantinas paveikė žmonių savijautą. Įdomu, kaip pandemijos laikotarpiu jautėsi tie, kas turi naminių gyvūnų augintinių? Ar augintiniai praskaidrino izoliacijos dienas? … Augintiniai pripildo mūsų dienas bendravimo ir meilės →

„Yra šunų, kurie niekada nepasensta tiek, kad turėtų išeiti…“,– sako Guttos šeimininkai Daiva ir Darius. … Gutta: pirmasis terapinis šuo →

Paglosčius šunį, įvyksta daugybė cheminių reakcijų – ne tik žmogaus, bet ir šuns organizme. Būtent dėl to šuniui taip reikia žmogaus. Be to, šunys yra ir puikūs klausytojai, galintys išmokyti būti čia ir dabar.

Vilniaus universiteto psichologijos instituto direktorė, Kaniterapijos asociacijos prezidentė doc. Vilmantė Pakalniškienė – LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ rubrikos „Minutė džiaugsmo“ viešnia. Ją kalbino žurnalistai Lavija Šurnaitė ir Ignas Krupavičius.

… Laimės minutės su šunimi… →