Šį rudenį vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Gyvūnų terapija: dabartis ir ateities įžvalgos“ Kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto psichologijos doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė pristatė dviejų atvejų analizę.
Tęstiniai individualūs užsiėmimai (konsultacijos) su terapiniais šunimis, auksaspalvėmis retriverėmis Etta ir Rėja, vyko 2015-2016 metais Vilniuje.
Užsiėmimus vedė vaikų psichologė ir kaniterapeutė Ingrida Stasytienė kartu su kaniterapeute, šunų vedle Daiva Kvedariene.
Prieš prasidedant individualioms konsultacijoms su terapiniais šunimis, taip pat joms įpusėjus ir pasibaigus, buvo pildomas vaikų elgesio klausimynas CBCL (Child Behavior Checklist).
Šis klausimynas Lietuvoje yra adaptuotas, tinkamas naudoti ir tai leidžia kalbėti apie mokslinį tyrimų pobūdį.
Kas šešias-aštuonias konsultacijas CBCL klausimyną pildė 2 šalys: vaikų mokytojos/auklėtojos ir tėvai (mama). Surinktų duomenų rezultatai buvo apibendrinti. Sukaupus daugiau duomenų, jų pagrindu planuojama mokslinė publikacija.
A atvejis – 6,5 metų mergaitei buvo suteikta 14 individualių psichologo konsultacijų (terapinių užsiėmimų su šunimi). Prieš prasidedant konsultacijoms Vaiko raidos centre mergaitei buvo nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, emocijų bei elgesio sutrikimas ir rekomenduotos psichologo ir kitų specialistų konsultacijos. Buvo lavinamos visos raidos sritys.
B atvejis – 7 metų mergaitei per 2015-2016 m. suteiktos 25 individualios psichologo konsultacijos (terapiniai užsiėmimai su šunimi). Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje mergaitei buvo nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, specifinis mišrus raidos sutrikimas.
Abiem atvejais tiek tėvų (mamos), tiek mokytojų pildytų CBCL klausimynų rezultatai džiugina.
Viena mergaičių ir toliau kartą per savaitę lanko užsiėmimus su auksaspalve retrivere Rėja.
„Kaniterapijos užsiėmimai mano dukrai yra vieni mėgiamiausių ir laukiamiausių. Džiugina ne tik tai, jog užsiėmimų metu šuns pagalba ji motyvuojama susikaupti ir atlikti įvairias lavinamąsias užduotis, bet ir tai, kad lavėja jos socialiniai įgūdžiai. Dukra palengva tampa atviresnė, labiau atsipalaidavusi. Po pamokų mokykloje jai kartais pritrūksta noro vykti į kitus papildomus užsiėmimus, tačiau susitikimų su terapiniu šunimi ji visada nekantriai laukia“, – pasakojo mergaitės mama J.
Su mergaitėmis dirbusios psichologės I.Stasytienės ir D.Kvedarienės pastebėjimu, abi mergaitės labai prisirišo prie šuns, užsiėmimų metu daug ką darė ir kūrė ne dėl ko nors, o būtent dėl šuns! Nieko nuostabaus, juk daugeliui žmonių, o ypač vaikams, šunys imponuoja labiau nei… specialistai.
„Tuo pačiu metu su mergaitėmis dirbo ir kitų sričių specialistai, daug pastangų dėjo tėvai, tad įvertinti kaniterapijos nuopelnus gana sudėtinga“, – sakė Vilniaus universiteto psichologijos doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė.