Lenkijos kaniterapeutų sąjungai pakvietus, grupė Lietuvos kaniterapeutų bei kaniterapijos asistentų rugpjūčio 22-28 d. mokėsi ir treniravo šunis tarptautinėje kaniterapijos stovykloje Lenkijos pajūryje. 15 valandų buvo skirta sensorinės integracijos paskaitoms (Methods of Sensory Integration in Dog Therapy) ir tiek pat – pratyboms. Kiek laiko treniravosi šunys, skaičiuoti net neverta… Stovyklos dalyvių įspūdžiai – apie įgytas žinias ir patirtį…
Dar labiau tiki kaniterapijos galimybėmis
Edukacijos ir terapijos su šunimis projektuose dirbanti LKD Mokymo centro vadovė, kaniterapeutė Daiva Kvedarienė su savo šunimis tokius mokymus lanko ne pirmą kartą. Prieš keletą metų ji dalyvavo kaniterapijos stovykloje Ilavoje (Lenkija).
„Kai lektorių akys spindi – o taip buvo Annos Tafelskos paskaitose ir Hannos Wojciechowskos pratybose – nori nenori „užsikreti“. Dabar dar labiau tikiu kaniterapijos galimybėmis. Tokie mokymai mane įkvepia, – įspūdžiais dalijosi Daiva Kvedarienė. – Planuodama užsiėmimus aš kartais pritrūkstu įkvėpimo, naujų idėjų arba „įstringu“ ties kūryba, o šioje stovykloje tą spragą vėl užpildžiau. Išbandžiau, be to, ir įsigijau nemažai naujų metodinių priemonių. Mes net išmokome jų pasigaminti! Labai patiko sensorinės integracijos teorijos pristatymas, nes visą laiką buvo iliustruojamas praktiniais pavyzdžiais, buvo pateikiama analizė“.
Į stovyklas bei mokymus Daiva visada vežasi savo terapinį šunį, taip buvo ir šįkart.
„Rėja kartu su kitais stovyklos šunimis (iš Lietuvos buvo 6, šiek tiek daugiau turėjo Lenkijos kolegos – Red.) patyrė daug naujo, nemažai išmoko. Kasdien – dresūra ir socializacija šuniui neįprastose, nepažįstamose vietose. Į tokią stovyklą kartu su šunimis sugrįžčiau ir vėl“, – sakė Daiva.
Stovyklos organizatoriams paprašius, mūsų Kaniterapijos asociacijos atstovės testavo vieną lenkų šunį. D. Kvedarienė ir Karina Granat testavo lenkaitės Aleksandros australų aviganį Frugo. Šuo išlaikė egzaminą ir, kai šeimininkė, dirbanti lėktuvo palydove, turės laiko, galės dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, susitikimuose.
Kaniterapija – tarytum beribė jūra
Specialioji pedagogė-logopedė Inesa Ežerskytė – Purenok savaitę, praleistą Mikloševe, laiko vertinga ir todėl, kad ji prabėgo puikių žmonių ir dar puikesnių šunų apsuptyje.
Inesa prisipažino nesitikėjusi, kad tiek įvairių veiklų bus suplanuota kursų klausytojams ir jų augintiniams: „Mokėmės visi! Šunų dresūros metu taip pat susirinkdavome visi, nepaisant, kad augintinių kai kurie neturime. Džiaugėmės šunų pasiekimais, drąsinome patyrusius nesėkmę. O šunys neliko mums skolingi ir kantriai „klausėsi“ sensorinės integracijos teorijos. Lydėjo išvykoje, kurios tikslas buvo susipažinti su Elblonge esančio centro veikla ir turimomis priemonėmis“.
Inesos nuomone, atmintyje išliks ne tik suteiktos žinios, bet ir vakariniai pasivaikščiojimai po mišką ar prie jūros, pakeliui su kolegomis diskutuojant apie kaniterapiją ir šunis.
„Vakaro pašnekesių metu iš arčiau pažinau kolegas. Neformalioje aplinkoje pabendravus, neliko abejonių: kinologijos žmonės yra labai šaunūs gyvenime ir… kaniterapijos jūroje. Kitaip negaliu šios srities pavadinti, nes ji neaprėpiama, neišmatuojama. O ir kiek besidairytum – kito kranto nematyti. Save kol kas vadinu mėgėja, nors ir esu specialioji pedagogė – logopedė (taip pat baigė kaniterapeutų mokymus – Red.). Kad galėčiau išplaukti į kaniterapijos jūrą, reikės įveikti daug pakopų, sukaupti daug patirties. Tačiau ir mėgėjas apie jūrą juk gali svajoti, tikiu, kad atkaklus darbas atvers svajonei vartus į jūrą“.
Vaikų psichologės tikrai pasinaus naujomis žiniomis
„Atitrūkau nuo kasdienių darbų ir pabuvau nuostabių žmonių ir šunų draugijoje. Kaniterapijos mokymuose visad norisi sulaukti kuo daugiau praktinių patarimų, kaip dirbti, man, psichologei, ir kaip kuo geriau, efektyviau pasinaudoti terapiniu šunimi“, – sakė kita stovyklos dalyvė, vaikų psichologė Jevgenija Anufrijeva.
Terapinio šuns Lokio (niūfaundlendas Lokis sužavėjo visus!) vedlei, vaikų psichologei Ingridai Stasytienei didžiausią įspūdį paliko kursų dėstytojos profesionalumas ir tai, kaip dėstytoja pateikė teoriją bei praktinius pavyzdžius: „Ši patirtis man labai svarbi, vertinga. Ypač buvo naudinga išvyka į sensorinės integracijos kabinetą, buvo įdomu pamatyti įvairias priemones ir kaip su jomis dirbama. Apskritai, stovykloje buvo galima suderinti daugelį dalykų: teorines žinias, šuns treniruotes, diskusijas su kolegomis ir poilsį gražiame Lenkijos pajūryje“.
Post scriptum: Anna Hatle-Tafelska yra viena Lenkijos kaniterapeutų sąjungos steigėjų, Elblongo specialiosios m-klos specialioji pedagogė. Į savo užsiėmimus ji įtraukia kaniterapiją. Šios m-klos ugdymo planuose taip pat yra hipoterapija bei kitos terapijos, orientuotos į vaikų sensorinę integraciją.
Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/Kaniterapija
Karinos Granat ir Aurelijos Staskevičienės nuotr.