„Susitikome su kolegėmis iš Latvijos ir Lietuvos aptarti būsimų darbų ir galimybių bendradarbiauti, – sakė susitikimo iniciatorė Maarja Tali. – Džiaugiamės galėdami pasidalinti patirtimi bei žiniomis, nes tik drauge pavyks harmonizuoti terapinės veiklos su šunimis standartus. Tai reiškia, kad pagerinsime paslaugų, kurių taip laukia žmonės, kokybę. Koordinuodami veiksmus, Baltijos regione sukursime kokybišką kaniterapijos tinklą“.
M.Tali mintims pritarė Latvijos kaniterapeutų organizacijos vadovė Vladislava Akimova ir Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė bei Daiva Kvedarienė.
Kas svarbu, kad terapinė veikla su šunimis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų sėkminga, kad ją įteisintų kiekvienos šalies sveikatos ministerijos? Kaip įtvirtinti vieningus terapinės veiklos su šunimis standartus? Tai tik dalis klausimų, kurie buvo aptarti Taline.
Liepos 27-ąją Taline vykusio susitikimo dalyvės mano, jog pradėjus laikytis vieningų, pasaulyje galiojančių terapinės veiklos su šunimis standartų, teks prisiimti ir didesnę atsakomybę. Tai reikš didesnius reikalavimus šunų paruošimui, testavimui, kaniterapijos specialistų parengimui.
Tačiau, pasak V. Pakalniškienės, vieningi standartai sukurtų prielaidą trims Baltijos šalims kartu stoti į The International Association of Human-Animal Interaction Organizations (IAHAIO), ko ir ketinama siekti.
„Turime pasinaudoti gerąja pasaulinių organizacijų patirtimi, – įsitikinusi V. Pakalniškienė, – Be to, per šias organizacijas atsivertų daugiau galimybių dalytis terapijos su šunimis rezultatais, skelbti šiuos rezultatus moksliniuose straipsniuose“.
Tai ilgalaikiai planai, o artimiausiu metu Vilniuje žadama organizuoti skaitymo su šunimis kursus – kolegos estai pasidalins savo metodika ir patirtimi.
Estijos kaniterapeutai skaitymo su šunimis patirtį prieš porą metų perėmė iš Suomijos. Minėtų šalių bibliotekose skaitymas su šunimis jau tapo įprastu reiškiniu ir yra labai palankiai vertinamas.
Susitikime Taline taip pat pasiūlyta idėja 2016 metais surengti tarptautinę kaniterapijos konferenciją. Kurioje šalių ji vyktų, dar nenuspręsta.
„Maloniai nuteikė žinia, kad pagal lietuvišką projektą „Suteik gyvūnų šilumą vaikams“, kurį trečius metus vykdome Vilniaus SOS vaikų kaime, startuoja analogiškos programos Estijos ir Latvijos SOS vaikų kaimuose. Sutarėme, kad kitais metais vienoje šalių organizuosime projekto rezultatų aptarimą. Projekto metu keisimės informacija“, – pasakojo atsakinga už šio projekto vykdymą Lietuvoje Daiva Kvedarienė.
Taip pat žadama pasinaudoti Norvegijos kolegų patirtimi ruošiant šunų elgsenos specialistus, kurie vėliau savo šalyje galėtų profesionaliai ir atsakingai ruošti, testuoti terapinius šunis.
Kaip vieną didžiausių kaniterapinės veiklos sunkumų šalių atstovės, susitikusios Estijos sostinėje, pabrėžė testus išlaikiusių šunų bei kvalifikuotų jų vedlių trūkumą.