Pažinti save, atrasti savo stipriąsias puses, stiprinti savivertę ir suplanavo „EmpowerEmerge“ projekto, skirto norintiems keistis ir patirti naujų iššūkių jauniems žmonėms, iniciatoriai. Į projektą įsitraukė ir Kaniterapijos asociacijos bei Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda drauge su terapiniu šunimi, Berno zenenhunde Hepi Tara Luna.
Hepi vedlė, biomedicinos daktarė, Vilniaus universiteto klinikinės psichologijos magistrantė Marija Biteniekytė kartu su Mokymo centro edukatore Dovile Masalskaite įtraukė jaunuolius į įdomias terapines veiklas. Per žaidimus, užduotis, bendravimą su terapiniu šunimi projekto dalyviai drąsiau atsivėrė, patyrė daug šiltų emocijų, tarpusavio bendravimas tapo lengvesnis.
„Susitikimas prasidėjo nuo džiaugsmingo Hepi pasitaškymo ežere (užsiėmimas vyko Pramogų ir vandenlenčių parke prie Šiemečio ežero – Red.), tad iškart buvo proga padiskutuoti apie gyvūnų laisves. Akcentavau vieną svarbiausių laisvių – laisvę elgtis natūraliai, – apie užsiėmimo pradžią pasakojo Marija. – Taip pat kalbėjom apie motyvaciją, kaip šuo padeda žmonėms įsitraukti į veiklas ir kaip būna gera, žmogui sukūrus ryšį su gyvūnu augintiniu“.
Dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių projekto dalyviai šiuo metu nesimoko ir nedirba, todėl stovykloje daug dėmesio skiriama įvairių socialinių įgūdžių ugdymui, bendruomeniškumo skatinimui, kad jaunuoliams būtų drąsiau įsilieti į darbo rinką arba pradėti studijas. Užsiėmimas su šunimi buvo skirtas labiau pažinti savo emocijas, bendrauti ir ieškoti motyvų keistis. Kartu su dalyviais buvo kalbama apie Hepi kūno kalbą ir emocijas, kurias ji jaučia. Kiekvienas išsirinko kortelę su šuns kūno kalbos ženklu – savotišką analogą, kaip jis pats šiuo metu jaučiasi.
Diskutuota, kokie skatinimo būdai tinka šunims ir kas galėtų paskatinti žmones. Hepi parodė, jog ją labai motyvuoja apdovanojimas ir žaislas (užsiėmimui vykstant prie ežero, Hepi vis domėjosi maudynėmis, pastebėjusi tokį šuns elgesį, vedlė švelniai ją sudrausmino ir atbėgusią šunytę apdovanojo žaislu, pagyrė). Todėl buvo proga pakalbėti, kaip būtų pasielgęs šuo, jeigu Marija nebūtų jos apdovanojusi už tinkamą pasirinkimą ir gerą elgesį.
Kalbant apie žmonių skirtumus, iškilo klausimas, kodėl Hepi akys skirtingų spalvų. Marija viską paaiškino biologiškai (heterochromatija) ir pabrėžė: kas vieniems trūkumas, kitiems – galbūt išskirtinumas, grožis, gyvenimui visiškai netrukdantis dalykas. Šis ir kiti paprasti pavyzdžiai, „perleisti per šuns prizmę“, slėpė savyje savivertės ir kitas svarbias temas. Nors iš pradžių jaunuoliai nedrįso daug kalbėti, dalytis savo mintimis, palengva įsitraukė į veiklas ir neslėpė džiugių emocijų. Ir kaip nuostabu, kad stiprinti tarpusavio ryšius, dalintis prasmingu buvimu juos skatino pats socialiausias gyvūnas – šuo.
M. Biteniekytės nuotr.