Smagiausia, kad atsakymo į šį klausimą nėra. Kodėl? Ogi todėl, kad ši veikla gimė kaip šunų augintojų klubų, atskirų grupių, o ne pavienių asmenų, iniciatyva.
Tokį socialinį aktyvumą 2009 – 2010 metais rodė retriverių, niūfaundlendų, landsyrų, taksų augintojai. Tai užfiksuota Lietuvos kinologų draugijos (LKD) tinklaraštyje. Natūralu, kad pirmuosius, nors ir nedidelius, žingsnius kaniterapijos link žengė veislinių šunų augintojai – Lietuvos kinologų draugijos klubų atstovai.
Popietės, susitikimai su šunimis ne kartą vyko Vaiko raidos centre, Vilniaus Versmės katalikiškoje gimnazijoje, kur mokėsi ir specialiųjų poreikių turintys vaikais. Taip pat buvo lankomasi Antakalnyje pas silpnaregius vaikučius bei kitur.
Nuo 2012 metų analogiška veikla prasidėjo Kaune – šunys lankėsi Muniškių senelių namuose, Pagynės vaikų namuose, Pr. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Kauno miesto aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos „Akių šviesa“ iniciatyva niūfaundlendų bei kitų šunų šeimininkai taip pat lankė silpnaregius vaikučius. Visuomenė labai šiltai priėmė šią veiklą.
Ar šiuos susitikimus vilniečiai ar kauniečiai jau vadino kaniterapija? Tikrai ne, nes ir patį terminą Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino gerokai vėliau, kuomet Kaniterapijos asociacija jai pateikė oficialų prašymą padėti sukurti ir įteisinti naują terminą kaniterapija.
Pirmųjų susitikimų su šunimis organizatoriai iškart pajuto žinių stygių. Tuo metu artimiausi kaimynai latviai jau buvo baigę kaniterapijos asistentų kursus Lenkijoje, todėl 2010 m. rudenį Inguna Tichomirova ir kiti Latvijos kaniterapijos entuziastai buvo pakviesti į Vilnių pravesti pirmąjį seminarą. Taigi, prieš beveik 9 metus įvyko pirmasis kaniterapijos pagrindų seminaras. Reikia pripažinti: entuziastų mąstyme šis seminaras daug ką apvertė aukštyn kojom. Tapo aišku: būtina mokytis ir kurti standartus, reikia atsakingai tam ruošti ir šunis.
2012 m. gruodžio mėnesį, remiant LKD, Vilniuje buvo suorganizuoti kaniterapijos mokymai, kuriuose pranešimus skaitė ir savo patirtimi dalijosi Lenkijos kaniterapeutų sąjungos steigėjai. Kaniterapija šioje šalyje jau buvo gerokai pažengusi.
Besidomintieji terapinėmis šunų savybėmis tuomet susipažino su kaniterapijos standartais, daug sužinojo apie reikalavimus terapiniams šunims, jų atranką, parengimą, privalomus egzaminus ir kita.
Nuo 2013 metų vis dažniau buvo dalyvaujama mokslinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje, organizuojami terapijos su šunimis teoriniai ir praktiniai mokymai, dalyvaujama vasaros stovyklose Lenkijoje, Lietuvoje.
Kaniterapijos asociacijos atstovai Lenkijoje pas nepriklausomus ekspertus, šios srities specialistus, testavo pirmuosius terapinius šunis, sukūrė ir patvirtino veiklos standartus.
Vėliau Vilniuje ne kartą buvo organizuoti kaniterapijos asistentų kursai bei 128 val. trukmės (teorija, praktika, egzaminas) kaniterapeutų mokymai.
Minėtus mokymus organizavo 2013 metais įsteigta Kaniterapijos asociacija.