Šuns dieną Antakalnio klinikų personalui ir pacientams nuotaiką praskaidrino terapiniai šunys Amber ir Vėtra.
Kaip sakė Vilniaus universiteto docentė, klinikinė psichologė Vilmantė Pakalniškienė, sergančiam žmogui kaniterapija gali ne tik pakelti ūpą, bet ir sumažinti baimės jausmą, nerimą.
„Kaip rodo tyrimai, kaniterapijos metu mažėja ir skausmo, mat šuo šiek tiek suaktyvina kitas medžiagas, ir dėl to pacientas geriau jaučiasi. Kaip rodo tyrimai, smegenyse padaugėja oksitocino, kuris vadinamas pasitikėjimo, laimės hormonu, mažėja baimės jausmas, nes dopaminas didina motyvaciją kažką daryti. Dopaminas dar vadinamas meilės hormonu, kurio gauname sportuodami ar su šokoladu. Kaniterapijos metu šitos medžiagos labai išryškėja tiek užsiėmimo metu, tiek po jo“, – pasakojo klinikinė psichologė.
Sunkius sukrėtimus išgyvenę vaikai, kuriuos konsultuoja dr. V. Pakalniškienė, dažnai ją pavadina ne psichologe, o tiesiog Vėtros šeimininke. Terapinis šuo konsultacijoje atlieka asistento vaidmenį.
Kaip pastebi Eltos pašnekovė, šuns buvimas padeda vaikams atsiverti. „Tai yra labai svarbu, nes patyrusieji prievartą ar gyvenę asocialiose šeimose, kuriose buvo geriama, nepasitiki nė vienu suaugusiuoju, perėję daugybę specialistų, krizių centrų. Tokiais atvejais šuo labai padeda – vaikas supranta, kad eina pas psichologą, nors iš tiesų ateina pabendrauti su šunimi“, – sakė Eltos pašnekovė.
Lietuvoje terapiniai šunys padeda psichologams, specialiesiems pedagogams, logopedams, kineziterapeutams motyvuoti vaikus, kurie turi mokymosi ar raidos sunkumų. Taip pat bendradarbiaujama su medikais.
Kaniterapijos asociacijoje šiuo metu yra 12 terapinių šunų. Kaip sakė dr. V. Pakalniškienė, šioje srityje dirbama ir Kaune bei Klaipėdoje.
Alternatyviosios medicinos darbo grupėje, kurią inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, dalyvaujanti Kaniterapijos asociacijos vadovė V. Pakalniškienė tikisi, kad pagaliau Lietuvoje bus reglamentuota ši sritis.
„Mūsų pačių interesas, kad atsirastų aiškūs standartai, kas gali užsiimti kaniterapija, kokius reikalavimus turėtų atitikti terapinis šuo, kad bet koks susitikimas su šunimi nebūtų vadinamas kaniterapija“, – sakė specialistė.
Jeigu šuo tiesiog mielas, draugiškas, bet neapmokytas, neišlaikęs terapiniams šunims privalomų egzaminų, kurie terapiniams šunims privalomi visame pasaulyje, susitikime su ligoniu ar vaiku gali visko nutikti.
„Mes nežinome, kaip jis reaguos į mažus vaikus, pavyzdžiui, užsiėmimo metu nukritus kažkokiam daiktui. O štai terapinio šuns egzamine patikrinama, kaip šuo reaguoja į skirtingus dirgiklius, ar iš viso tam konkrečiam šuniui tinka tokia veikla, nes galbūt jis yra vieno šeimininko šuo ir kitų žmonių jam nereikia, nors šeimininkas ir labai nori užsiimti kaniterapija“, – pateikė pavyzdį dr. V. Pakalniškienė.
Veiklos reglamentavimo reikia ne tik geram kaniterapijos vardui, bet ir kad žmonės žinotų, į kokius specialistus kreiptis.
„Jei suskausta dantį, mes ieškome odontologo, kuris baigęs tam tikrus mokslus, turi supratimą, kas atsitiko ir ką būtų galima daryti. Pavyzdžiui, aš pati su savo šunimi dirbu tik kaip psichologė, negaliu atlikti terapeuto ar ergoterapeuto darbo“, – sakė klinikinė psichologė.
Balandžio 24-ąją minimą Šuns dieną Antakalnio klinikos personalui ir pacientams kaniterapijos darbo principus bei Kaniterapijos asociacijos veiklą dr. V. Pakalniškienė pristatė drauge su Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadove Daiva Kvedariene. Su jomis kartu buvo ir du terapiniai šunys.
„Poliklinikos vadovas pasikvietė surengti viešą paskaitą, į kurią susirinko daug gydytojų, slaugytojų, administracijos darbuotojų. Kalbėjome apie pasaulinius kaniterapijos standartus ir koks kaniterapijos poveikis įrodytas moksliniais darbais“, – apibendrino klinikinė psichologė.
Šuo sušildo net atšiauriausią aplinką. Pasak Kaniterapijos asociacijos atstovės Aurelijos Staskevičienės, Estijos kaniterapeutai šunį įdarbino Tartu odontologijos klinikoje. Sibiro haskis Alfis sėkmingai mažina vaikų baimes, įtampą, taip palengvindamas nemalonias procedūras.
Įdarbinti šunį sugalvojo pati klinikos savininkė. Augintinis išlaikė terapinio šuns egzaminą, buvo specialiai tam ruošiamas.
JAV terapiniai šunys pasitelkiami teismuose: sunkiose, vaikus emociškai veikiančiose apklausose, liudijant teismų posėdžių metu.
Kaniterapijos asociacija Lietuvoje organizuoja mokymus ir egzaminus būsimiesiems terapiniams šunims bei kaniterapijos asistentams, veda užsiėmimus u šunimis SOS vaikų kaime Vilniuje, Verkių daugiafunkciame centre-mokykloje, sostinės „Vilties“ mokykloje-daugiafunkciniame centre bei kitose ugdymo, globos įstaigose. Asociacijos inicijuotas projektas „Skaitymas su šunimi“ buvo tęsiamas Trakų viešojoje bibliotekoje, šiuo metu vyksta skaitymai ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Terapiniai šunys lankosi neįgaliųjų dienos centruose, senjorų globos namuose, net yra buvę įkalinimo įstaigoje Kaune.
„Lietuvoje tai vis dar retenybė, o užsienyje – įprasta“, – sakė A. Staskevičienė, pridurdama, kad ypač daug terapiniai šunys gali nuveikti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo srityje, ir tai Lietuvoje jau smarkiai pasistūmėjo į priekį.
Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
DĖMESIO: terapinių šunų registrą jūs galite rasti čia: https://www.kaniterapija.eu. Šunys, neišlaikę terapinio šuns egzamino, mūsų organizuojamose veiklose nedalyvauja.
Strp. publikacija: https://www.etaplius.lt/poliklinikoje-lankesi-sunys-kurie-padeda-sveikti