Kaniterapija: kai džiugina maži, tačiau išties dideli dalykai

„Paglostykit mūsų svečią! Jis juk taip myli žmones“, – saulėto penktadienio popietę senelių namuose „Sevilis“ girdėjosi socialinio darbuotojo Mindaugo Norkaus džiugus balsas. Kartu su kitais jis padėjo auksaspalviui retriveriui Gongui ir šuns vedlei Veslavai Citovič – Rul susipažinti su „Sevilio“ senjorais.

SS1Muhamedas ir Gongas

Susitikimas prasidėjo mėtant kamuoliuką. Šuniui atnešus kamuolį, kiekvienas – kas drąsiau, o kai kam reikėjo padėti – ištarė savo vardą, prisistatė. Tačiau gana greitai visus papirko švelnus Gongo elgesys ir neblėstanti kantrybė atlikti vis tą pačią užduotį – šuo tapo džiugios nuotaikos „generatoriumi“. Visi norėjo, kad Gongas prie jų prisiglaustų, regos negalią turinčio Muhamedo veide nenyko šypsena, daugelis prisiminė savo augintinius. „Turėjau erdelterjerą, – šypsojosi Marija. – Gaila, kad jis paseno. Sovietiniais laikais Lietuvoje nebuvo daug įvairių veislių šunų, todėl parsivežėm jį dar visai mažiuką iš Maskvos“.

SS3

Senelių namų, įsikūrusių Parko gatvėje Vilniuje, veiklos devizas – „Suteikime metams daugiau gyvenimo!“. Čia kuriama bendruomeniška aplinka, vadovaujamasi krikščioniškomis vertybėmis, todėl nenustebino socialinio darbuotojo Mindaugo žodžiai: „Visą vasarą norėjau padaryti mūsų globotiniams šventę. Norėjau sužinoti ir pamatyti, kaip jie bendraus su terapiniu šunimi, kaip jausis. Tačiau tai, ką šiandien mums padovanojo Gongas, pranoko lūkesčius. Labai norėtųsi, kad  draugystė tęstųsi.“

Užsiėmimą su savo terapiniu šunimi seneliams vedė Veslava Citovič – Rul.

Gongas yra išlaikęs terapinio šuns egzaminą, o Veslava yra baigusi kaniterapijos mokymus Lenkijoje. Ir nors yra įgijusi universitetinį išsilavinimą, šiuo metu Vilniaus kolegijoje dar studijuoja ergoterapiją.

Gongas ir senjorai

SS8

„Man patinka bendrauti su žmonėmis, o ypač su vyresniais, – sakė Veslava. – Į užsiėmimą pasiėmiau labirintą senelių rankų pirštams ir dėmesio koncentracijai pamiklinti, kamuoliuką, Gongo kubą, kurį ridendami turėjo įvardyti, kokia bus užduotis. Jei iškrito Gongo portretas – reikės paglostyti šunį. Jeigu letena – duoti labas, o jei kauliukas – pavaišinti Gongą skanėstu. Iš šalies žiūrint, nieko sudėtingo, bet iš  kai kurių senjorų tai pareikalavo nemenkų dvasinių, fizinių pastangų“.

Veslava jau antrus metus studijuoja ergoterapiją, todėl neseniai studijų tikslais lankėsi Belgijoje, Gento universiteto Artevelde kolegijoje, kur vyko intensyvūs mokymai – „Kūrybiškumo principo taikymas ergoterapijoje”. Dalyvavo studentai, dėstytojai iš visos Europos ir ne tik. Sakė netrukus vėl važiuosianti į to paties universiteto dvi savaites truksiančius paliatyviosios bei gyvenimo saulėlydžio pagalbos kursus.

SS7

„Paskaitose ir praktinių užsiėmimų metu dažnai paaglvoju, kaip terapinį šunį būtų galima integruoti į sveikatinimo, reabilitacijos procesą. Idėjų, minčių gaunu studijų ir kursų metu, – apie savo veiklą pasakojo Veslava. – Įgyju patirties, kaip bendrauti su žmonėmis, kuriems reikia kitokio dėmesio ar pagalbos. Lapkritį kartu su Gongu dalyvausiu Varšuvoje vyksiančiame seminare su Line Sandstedt (organizuoja Stowarzyszenie Zwierzęta Ludziom ir Antrozoologiesenteret, šios organizacijos yra IAHAIO narės – Red.). Seminaras vyks Alzheimerio centre. Tai būtent ir yra tie dalykai, kuriuos ateityje norėčiau sujungti: pagalba suaugusiems arba senyvo amžiaus žmonėms, pasitelkiant terapinį šunį“.

DAUGIAU NUOTRAUKŲ: https://www.facebook.com/Kaniterapija

KA ir Mindaugo Norkaus (VšĮ „Sevilis“) nuotraukos

2019 10 18