Balandžio 24 d. Lietuvoje pirmą kartą bus minima „Šuns diena“, kurios pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones rūpintis savo gyvūnais.
Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ ekspertai, prisijungdami prie šios šventės idėjos, taip pat skatina visus būti atsakingais šeimininkais ir ragina savo augintinius automobiliuose vežti saugiai.
Ypač tai aktualu dabar, kai keičiasi šuns statusas – šuo tampa mūsų bendruomenės nariu, lydinčiu šeimininkus atostogų, kelionių metu. Šuo su mumis vyksta dalyvauti socialiniuose projektuose, parodose, varžybose. Nemažai laiko kelyje praleidžia ir terapiniai šunys…
Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo užtikrinti, kad vežami gyvūnai netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo – apie 1300 kg jėga. Be abejo, tokio stiprumo smūgis nulemtų pačius tragiškiausius padarinius ne tik šuniui, bet ir automobilio salone esantiems bendrakeleiviams.
Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami šunys gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms. Be to, juk pavojinga net ir po visai nedidelės avarijos atidaryti automobilio dureles: augintinis iš išgąsčio sprukdamas gali sukelti kitą eismo įvykį, žūti pats.
Skaičiuojama, kad apie 25 proc. visų avarijų kyla dėl vairuotojo dėmesio blaškymo, todėl kelionės metu šuo negali nevaržomai judėti automobilio salone, tupėti ant priekinės sėdynės ar net, kas dar vis pasitaiko, vairuotojui ant kelių.
Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar automobilio universalo kėbulu bagažinėje, atskirtoje nuo salono grotelėmis arba tinkleliu, dar geriau – specialiai bagažinėje gyvūno vežimui įrengtame narve.
Mažesnį gyvūną saugiausia gabenti narvelyje, kurį reiktų pritvirtinti automobilyje taip, kad šis nejudėtų (pvz., saugos diržais) arba bent jau pastatyti jį priekinėje keleivio vietoje ant grindų.
„Transeksta“ specialistai atkreipia šunų šeimininkų dėmesį, kad ne visos mūsų parduotuvėse siūlomos saugos priemonės gyvūnams vienodai gerai atlieka savo funkciją, nes kol kas jų sertifikavimas gamintojams yra ne privalomas, o tik savanoriškas.
Naujausi saugos testų rezultatai rodo, kad saugiausios priemonės (petnešos su diržais) šunims yra tos, kurios turi tritaškį tvirtinimą: pasitelkiant „Isofix“ sistemą (ji naudojama ir vaikiškoms kėdutėms tvirtinti) iš abiejų pusių pritvirtinama sėdinčio šuns apatinė kūno dalis, o vienas tvirtinimas skiriamas nugarai.
Šitaip pritvirtinus išvengiama rimtesnių sužalojimų, nes šuo išlieka stabilus automobilį net labai staigiai stabdant.
Renkantis kelioninius narvelius taip pat reiktų pasidomėti, ar jie tvirti. Be to, narvelis turėtų būti pakankamo dydžio, kad gyvūnas jame jaustųsi patogiai, bet jokiu būdu ne gerokai per didelis – tai taip pat svarbu šuns saugumui.
Parengė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“
P.S. Sleepypod gamintojo filmukas-instrukcija apie tritaškį šuns saugos diržą: https://www.youtube.com/watch?