Šuns dieną dėkojome visiems šunims

Įpusėjus pavasariui šunų mylėtojai švenčia Šuns dieną. Lietuvoje šios šventės iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija. Kiekvienais metais šventės idėja vis kita, o šįkart – Dėkingumas.

Pasakyti ačiū savo augintiniams progos nepraleido Kaniterapijos asociacijos nariai. Balandžio 24-osios pavakarę jie rinkosi sostinės Katedros aikštės prieigose, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos stiklinis kupolas buvo puiki vieta pasislėpti nuo įkyraus lietaus.

Linksmai nusiteikusi kompanija pirmiausia pasveikino Šuns dienos išvakarėse 4 metukų sulaukusią Berno zenenhundę Hepi. Šventės proga kiekvienas šuniukas gavo dovanų ir išgirdo savo šeimininkų padėkos žodžius.

Kviesdama padėkoti augintiniams, Veslava Citovič – Rul sakė, kad jos šunys buvo ir yra labai skirtingi: „Su jais jeigu ir esi vienas, nesi vienišas.
Kai tau blogai, jie „nusausina“ ašaras. Jie visada pralinksmina, vien pasižiūrėjus į juos darosi gera. Ačiū, kad šunys labai greit atleidžia ir pamiršta visas mūsų klaidas“.

„Nuo vaikystės svajojau apie šunį, bet mano mama – medikė, taigi, šuns namuose nebuvo galima turėti. Galbūt todėl dabar jų turiu tris ir pirmiausia sakau ačiū, kad šunys išvis yra! Kad pabūna šunimis, kuomet mums blogai ir padeda ištverti sunkias akimirkas“,– pasakė Joana Grygutis.

„Ieškojau draugės, su kuria glėčiau pabūti vienas ir ne vienas tuo pačiu metu. Pats negaliu patikėti, kurlink ta draugystė dabar veda – su Mono jau įsitraukėm į kaniterapiją. Ačiū jai“,– dėkodamas augintinei, savo gyvenimo pokyčiais stebėjosi borderkolių kalytės Mono šeimininkas Mindaugas Oželis.

Berno zenenhundės Hepi šeimininkė Marija Biteniekytė atviravo, kad augintinei dėkoja už daug ką: „Esu dėkinga, kad ji jaučia bendrystės ryšį su žmonėmis ir manimi. Labiausiai dėkinga už džiaugsmą, kurį suteikia – ji visad kviečia į gyvenimą, kviečia džiaugtis, gyventi!“.

„Dėkui Kunai, kad išpildė mano seną svajonę turėti šunį „kaip iš filmų“. Ji visada klauso manęs, visada yra geros nuotaikos“, – sakė Ugnė Jurytė.

Ingrida Stasytienė savo auksaspalvei retriverei Brunai taip pat skyrė gražius žodžius: „Dėkoju likimui, kad turėjau galimybę tave, Bruna, įsigyti. Ilgai tavęs ieškojau. Tikiu, kad mudvi nuveiksime daug gražių darbų. Ačiū tau“.

Raminta Miliutė į susitikimą atsivedė du šunis (viena kalytė yra išlaikiusi terapinio šuns egzaminą): „O man nereikėjo riktis veislės ar šuns. Jie patys pas mane atėjo, jiems esu dėkinga už gyvenimo pilnatvę. Ačiū už neišsenkamą entuziazmą, džiaugsmą. Ir už žmones, su kuriais susipažinau“.

Lietuvos kinologų draugijos ofiso darbuotoja Irena Dorožnikovienė jautriai kalbėjo apie savo augintinį Sakį, kuris atnešė nemažai išbandymų, tačiau tuo pačiu padėjo sūnui Artūrui tapti atviresniam, išmokė naujų pareigų. LKD projektų vadovė Dovilė Masalskaitė, neseniai įsigijusi auksaspalvį retriverį Styvą ir dar išgyvenanti jo „šuniukystės“ džiaugsmus, prisipažino nežinanti, kur mažasis išdykėlis ją nuves, bet jau dabar sako ačiū už gyvenimo pokyčius.

„Visiems šunims dėkoju, kad jų dėka radau kinologiją, atradau kaniterapiją. Visi mano turėti šunys buvo labai skirtingi, bet tik jų nuopelnas, jog sutikau žmones su tokiom vertybėm, kurios yra nepaprastai brangios“.

Paskui šunys „pakvietėׅ“ savo žmones į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir Lietuvos kinologų draugijos organizuotą ekskursiją „Šuo ir Lietuvos valdovai“. Profesionali gidė Nerilė Urbonaitė kartu su visais apsukusi didelį ratą aplink Gedimino kalną, išpasakojo tik nedidelę dalį nuostabių šuniškų ir nešuniškų istorijų. Būtinai kartosim!

Šuns dienos rėmėjas Kormotech Lietuva visiems ekskursijos dalyviams skyrė dovanų.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/Kaniterapija/

Karolina Petography nuotr.