2014 m. liepos mėn. pabaigoje LKD Mokymo centras suorganizavo vasaros stovyklą – teorinius ir praktinius kaniterapijos mokymus, kuriuos vedė kaniterapeutės iš Lenkijos Hanna Wojciechowska ir Beata Nowak-Jagodzinska.
Pirmojoje stovyklos darbo dalyje buvo kalbama apie itin svarbų šuns raidos etapą – ankstyvąją šuniukų stimuliaciją ir socializaciją.
Teorines paskaitas keitė praktinės užduotys, jas vesti padėjo „mažieji lektoriai“ – ryzenšnaucerių kalytės Atlantos, anglų kokerspanielės Eli ir Labradoro retriverės šuniukai. Pasibaigus šiam 2 dienų kursui klausytojai gavo ankstyvosios šuniukų socializacijos kurso sertifikatus.
Po šių mokymų stovykloje pasiliko besidomintieji kaniterapijos teorija ir praktika.
Lietuvoje kaniterapija labiau žinoma kaip edukacinių užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigose dalis. Tokio pobūdžio užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose vyksta ne vien sostinėje, bet ir kituose šalies miestuose.
„Ar tai tikroji kaniterapija?“, – pasidomėjome mokymų lektorės H. Wojciechowskos. „Dar ne. Šis kelias ilgas, reikalauja atsakomybės, parengtų šunų, pasirengusių specialistų. Lenkijoje, kaip ir jūs dabar, pradėjome nuo pirmojo laiptelio – edukacinių užsiėmimų su vaikais. Tokia yra pasaulinė praktika“, – sakė lektorė.
Į stovyklą atvykę klausytojai įsitikino, kad net su puikiai dresuotu šunimi kaniterapijos užsiėmimo nepravesi. Todėl kasdien buvo atliekama daug kūrybinių užduočių, tinkamų edukaciniams užsiėmimams su vaikais. Klausytojai išgirdo vertingų patarimų, kaip vesti užsiėmimus, kokių tikslų ir kaip siekti.
Mokymus baigę kursų dalyviai gavo I lygio kaniterapijos asistento sertifikatus. Šie sertifikatai suteikia teisę užsiimti veikla su šunimis, bet tik vadovaujant atitinkamos srities specialistui (psichologui, logopedui, kineziterapeutui ir kt.). Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuos užsiėmimus galima vesti tik s
u specialų testą išlaikiusiais šunimis.
Baigiantis stovyklai, pusdienis buvo skirtas terapinių šunų testavimui.
Testo metu šunys vykdė bendrojo paklusnumo komandas, o vedliai valdė šunis gestais (komandą žodžiu galima pakartoti tik 3 kartus). Šunys turėjo nereaguoti į keistus kvapus, garsus, dar keistesnius žmones, neįprastus daiktus. Negalėjo loti, visais atvejais turėjo išlikti emociškai stabilūs, noriai atlikti įvairias užduotis.
Testuojamus šunis, kaip nustatyta kaniterapijos reglamente ir kaip įprasta pasaulinėje praktikoje, gali vertinti trijų specialistų komanda. Šį kartą tai buvo H.Wojciewchowska, B. Nowak-Jagodzinska ir A.Raicevičienė (kaniterapijos asistento pažymėjimą ji įgijo Lenkijoje).
Testą išlaikė biglis, anglų kokerspanielis ir du auksaspalviai retriveriai.
Po šunų testavimo Hanna Wojciechowska pabrėžė: „Bet kokia veikla su šunimis pirmiausia yra didelė atsakomybė. Kaniterapijos atveju ši atsakomybė padidėja kelis kartus. Tai atsakomybė prieš pacientus, su kuriais dirbate; prieš šunis, kurių gerovė – prioritetas; ir atsakomybė prieš kilnią kaniterapijos misiją“.
Anos Menčiūnienės nuotr.