Negalima net galvoti, kad bet koks susitikimas su šunimis jau yra kaniterapija, o bet kuris draugiškas, į aplinką ramiai reaguojantis šuo jau yra terapinis šuo. Kad tokios mintys nešautų į galvą, pakalbėkime apie šuns ir vedlio socialinių įgūdžių ugdymą.
Šunys instinktyviai nejaučia malonumo, kai juos kas nors liečia, glosto, nes natūrali šuns reakcija į prisilietimus – gynyba. Bet kai šuo pradeda pasitikėti žmonėmis, viskas būna kitaip… <…>
Mažai su žmonėmis bendravęs šuniukas vėliau su jais nesijaučia saugiai ir laisvai. Nesocialaus šuns elgseną galima koreguoti, tačiau tai gana ilgas procesas. <…> Šunys užmezga ryšius žaisdami, tačiau ne visi noriai žaidžia su žmonėmis. Kiti apskritai nėra žaismingi iš prigimties, o dar kiti niekada to neišmoksta dėl šeimininkų neišmanymo, kaip su jais žaisti. <…>
Tinkama šuns socializacija sudaro prielaidas gyvūnui ramiai reaguoti į įvairiausias aplinkas, net ir tokias nenatūralias, kaip oficiali įstaigos atmosfera. Terapiniai šunys kuria ryšį, bendrauja su žmonėmis ir tai reikalauja kur kas geresnių šuns socialinių įgūdžių, nei paprastai šuniui to reikėtų, kai šis toleruoja bet kokią situaciją.
Neįgaliųjų šunys-vedliai treniruojami viešosiose erdvėse, nes jie turės dirbti realiose, keisčiausiose situacijose. Šunys skiria tikras, gyvenimiškas, situacijas nuo dirbtinai sukurtų. Visai kaip šunys-vedliai terapiniai šunys taip pat dirba įvairiose vietose, kurios išties yra labiau pritaikytos ir tinka žmonėms, bet ne šunims.
Specialių treniruočių metu šunys ir jų vedliai mokosi komandų. Vedlys mokosi patikimai valdyti šunį, atlikti specifines užduotis. Vėliau darbas natūralioje aplinkoje leidžia šuniui ir vedliui tobulinti, dar labiau ugdyti socialinius įgūdžius. <…>
Šunys gana greitai pajunta emocinius, protinius ir fizinius žmonių skirtumus, todėl nesocializuoti šunys tokiems žmonėms gali būti nepakantūs. O juk terapiniai šunys turi būti išskirtinai supratingi bei tolerantiški. Kad taip būtų, vedlys turi nuosekliai, kantriai ugdyti šias šuns savybes
Šunys atleidžia žmonių sukeltus nelaimingus nutikimus, jiems nemalonius veiksmus, jei yra tvirtai įsitikinę, jog vedlys bei įstaigos personalas užkirs kelią ir incidentai nenueis per toli.
Jei neapsaugosite savo šuns, baiminga, skaudi patirtis gali lemti, kad šuo praras pasitikėjimą žmonėmis ir aplinka, kur jis užsiima terapine veikla. Vienam šuniui pakaks mėnesio, kitam – poros metų, kad pasitikėjimas žmonėmis visiškai žlugtų. Jeigu terapinių užsiėmimų metu vedlys netausoja savo šuns, tai tik laiko klausimas, kada terapinis šuo praras pasitikėjimą visais žmonėmis. <…>
Prieš tobulindami šuns socialinius įgūdžius ir vesdamiesi jį į nemažai tinkamo elgesio pastangų reikalaujančias viešąsias vietas ar sukurdami komplikuotas situacijas, turite valdyti savo šunį taip, kad bet kokiu atveju užtikrintumėte aplinkinių saugumą.
Vedantis šunį į viešumą ir nesugebant jo valdyti, gali iškilti grėsmė pažeisti įstatymus, tuo pat metu šuo gali tapti nebetinkamas terapiniam darbui.
Vienas būdų pasitikrinti, ar esate pasirengę – duoti šuniui komandas ir skaičiuoti, kiek kartų šis nepriekaištingai jas įvykdė.
Duokite šuniui komandą „Sėdėk“, paėjėkite dvylika žingsnių ir pašaukite. Šuo bent aštuonis-devynis kartus iš dešimties privalo vykdyti komandą po pirmo šūktelėjimo, ir tik po to galite svarstyti, ar jūsų dresūra yra patikima. Bet kuriuo atveju, jeigu gyvūnas nevykdo pirmos komandos, neprarandant kontrolės, jis turi vykdyti antrą.
Jei jūsų šuo įvairiausiose vietose patikimai vykdo komandas, – pamokas jis išmoko gerai, tačiau nesiliaukite jo treniruoti, įtraukdami vis stipresnius dirgiklius.
Vėl skaičiuokite, atlikdami visus pagrindinius dresūros pratimus. Dirbkite panašiomis sąlygomis, su panašiais dirgikliais, kuriuos tikitės sutikti tose vietose, kur ketinate vestis šunį. <…>
Kai kurie šunys paprasčiausiai netinka terapiniam darbui, o kitiems iš pradžių prireikia labai daug treniruočių, galbūt daugiau, nei jūs planavote. Suabejoję ar jausdami, jog kažkas ne taip, kreipkitės pagalbos. Jūsų asmeniniai ryšiai su šunimi didžiąja dalimi yra neverbaliniai. Taigi jūs galite kai ką nutuokti apie savo šunį ir nebendraudami su juo žodžiais.
Visada kontroliuokite šunį. Nesvarbu, kaip puikiai valdomas jis bebūtų. Kiekvienas šuo turi savo ribas, taigi viešoje vietoje nenuleiskite nuo savo gyvūno akių.
Kiekviena patirtis turi įtakos šuns suvokimui bei reakcijoms. Šuo negali papasakoti, kas nutiko, užtat jūs turite tai pastebėti ir suvokti!
Pagrindinis terapinio šuns „dresūros elementas“ – dvidešimt keturias valandas per parą trunkanti vedlio atsakomybė.
Negalite patikėti savo šuns kitam žmogui, nebūdami tikri, kad pastarasis elgsis su gyvūnu tinkamai. Juk nenorite, kad terapiniam šuniui reikėtų gintis nuo žmonių. Juk siekiate, kad šuo sudėtingu momentu kreiptųsi į jus pagalbos ir būtent jumis pasitikėtų. Visa tai pasiekiama tik nuolatos saugant ir tausojant savo šunį.
Bet koks netinkamas elgesys su šunimi kirpykloje, veterinarijos gydykloje ar paklusnumo treniruočių metu gali sužlugdyti potencialų terapinį šunį.
Terapinių išvykų metu mokau savo šunis nekreipti dėmesio į nederamas, kitų žmonių duodamas komandas. Jei kas nors, praeidamas pro šalį ar glostydamas, duoda komandą, paprasčiausiai leidžiu jos nevykdyti. Jei reikia, duodu šuniui prieštaraujančią komandą.
Šuo privalo vykdyti vedlio, o ne bet kurio sutikto žmogaus nurodymus. Jūsų terapiniai šunys apsilankymų metu susidurs su žmonėmis, kartkartėmis šūkalojančiais netinkamas komandas. Šunys į šias komandas turi nereaguoti. <…>
Bendraudami su nepažįstamaisiais šunys mažiau nerimauja žinodami, jog už viską atsakinga esu aš. Toks vadovavimas tam tikriems šunų tipams suteikia daugiau saugumo. Jeigu jūsų šuo gerai jausis paisydamas kito vedlio duodamų komandų, galite jį to mokyti, o vėliau panaudoti tam tikruose kaniterapijos užsiėmimuose. Tačiau sprendimą priimkite apgalvotai, būkite nuoseklūs. <…>
Komandų šlifavimas viešose vietose bei naujų situacijų metu leidžia jums toliau vystyti tą duodu-imu ryšį tarp jūsų ir šuns. Taip pat tai puiki galimybė skatinti šuns iniciatyvą.
Jūs siekiate, kad šuo taptų partneriu ir „transliuotų“ jums dalykus, kurių savo pojūčiais net negalite pajusti. Tokiam ryšiui pajusti dažnai reikia, kad šuo užsispirtų ko nors nedaryti ir tik po to jūs suprasite, kodėl taip atsitiko. Pasistenkite „perskaityti“, ką jums sako augintinis, niekada neatstumkite norinčio kažką „pasakyti“ šuns.
Treniruojantis viešoje vietoje bus situacijų, kuomet šuo pavojų ar riziką pastebės anksčiau nei jūs. Tokiu atveju jis privalo nepaisyti jūsų komandos. Jei šuo priima ypatingai išmintingą sprendimą, būtina jį pagirti.
Vedlio įgūdžių, kuriuos jis tobulina dirbdamas su šunimi viešose vietose, prireiks terapinių apsilankymų metu. Turite žinoti, ką ir kaip galvoja jūsų šuo. Tai nėra lengva, tačiau treniruodamiesi ir mokydamiesi išlaikyti su šunimi duodu-imu kontaktą, tikrai daug pasieksite.
Pirmiausia turėkite aiškią struktūrą, o tik po to taikykite įgytus įgūdžius.
Pagal Kathy Diamond Davis knygą „Therapy Dogs Training Your Dog to Reach Others“, 2nd Edition parengė Sigrida Rupšytė-Paleičikė