Edukaciniai užsiėmimai vaikų ugdymo įstaigose dažnai vyksta
Kaniterapijos asociacijai bendradarbiaujant su Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centru. Tai garantuoja, kad pas vaikus atvyks šuo, išlaikęs terapinio šuns egzaminą, o šuns vedlys turės pakankamai žinių ir įgūdžių vesti arba dalyvauti užsiėmime.
Vasario 27 – ąją toks užsiėmimas įvyko Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje – į svečius pas pirmokus atvyko terapinis šuo, Berno zenenhundė Hepi (Hepi Tara Luna) su savo vedle Marija. Marija Biteniekytė yra biologijos mokslų daktarė, netrukus Vilniaus universitete gins psichologijos magistro baigiamąjį darbą.
Kalbėtis su vaikais apie gyvūnus augintinius, jų gerovę ir žmogaus pareigas – tokios iniciatyvos ne tik suteikia vaikams naujų žinių, bet ir kuria nuoširdžius, šiltus santykius. Šis indėlis į vaikų ugdymą nėra didelis, bet, pedagogų nuomone, jis nepaprastai prasmingas.
Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos trečiokai ir ketvirtokai pirmąjį praėjusių metų pusmetį lankė „Atsakingo šeimininko akademiją vaikams“, kurios užsiėmimus vaikų ugdymo įstaigoms nemokamai dovanoja LKD Mokymo centras. O kad pirmokams neprailgų laukti (užsiėmimai pardedami nuo 3 klasės), terapinis šuo apsilankė pačioje mokykloje.
„Susitikę su pirmokais kalbėjomės, kodėl taip svarbu rūpintis gyvūnais augintiniais. Vaikai pasakojo, jog visuomet pasirūpina, kad šuniukas turėtų vandens, pažaistų ir būtų laimingas. Viena mergaitė iš pradžių nedrąsiai jautėsi šalia Hepi, nes šuo, pasak jos, labai didelis. Vėliau, iš arčiau susipažinusi su Hepi, paprašė, kad užsuktume į jų klasę ir kitą kartą“, – apie užsiėmimo turinį kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro darbuotoja pedagogė Dovilė Masalskaitė.
Sako, kad kartu su gyvūnu augintiniu suaugusio žmogaus širdyje apsigyvena meilė, o stebint vaikus atrodo, kad ji visada ten gyveno: „Mažieji buvo labai smalsūs: o kodėl Hepi akys skirtingų spalvų? kokios ji veislės? kiek jai metų? Jiems patiko judėti, žaisti kartu su šunimi. Hepi jautėsi atsipalaidavusi, net pilvuką leido pakasyti, kas suteikė vaikams dar daugiau džiaugsmo. Žaidėme uostymo žaidimą – Hepi turėjo išspręsti skanukų „kryžiažodį“. Visiems patiko ir labirintas, kai Hepi susikaupusi laukė, kol vaikas išridens skanuką visomis labirinto pinklėmis. Tai buvo ir vaikams, ir šuniui dėmesio koncentracijos lavinimo, sakyčiau, net savotiškas intelektualus žaidimas“, – po užsiėmimo šypsojosi Marija Biteniekytė.
