Dienos centre „Labirintai“ spalio ir lapkričio mėnesį kiekvieną savaitę vyko vaikų užsiėmimai su terapiniu šunimi Goja. Užsiėmimus vedė Sigrida Rupšytė-Paleičikė ir Raminta Vaičiulė. Savo veiklą jos derino su centro socialinėmis darbuotojomis.
Paskutinis užsiėmimas vaikams kėlė liūdesį, tačiau jie iš anksto tam buvo ruošiami – vaikai sukūrė atsisveikinimo laiškus-atvirukus Gojai.
Po užsiėmimų kaniterapijos asistentė Raminta Vaičiulė pasakojo:
„Kieno nors pabaiga visada yra ko nors naujo ir šviesaus pradžia. Nors užsiėmimų ciklas vaikų dienos centre „Labirintai“ jau baigėsi, vaikų liūdesį padėjo išblaškyti smagūs prisiminimai iš buvusių užsiėmimų ir ekologiškos eglutės iš kartono ir vienkartinių puodelių gamyba. Ant eglutės vaikai kabino savo sukurtus šuniukus-žaisliukus, rašė Gojai linkėjimus. Kai kurie nuoširdžiai įvardijo Goją geriausia kada nors sutinka drauge! Ne veltui. Ji tokia ir yra: neteisianti, tikinti ir besąlygiškai priimanti kiekvieną tokį, koks jis yra. Tikimės, kad švenčių laukimas mažose širdelėse šiemet bus kitoks, nes tikėjimas, kad pasaulis gali būti šviesus, o draugystė – besąlygiška ir graži, įsižiebė…
Pasak socialinės darbuotojos Erikos, kaniterapijos užsiėmimai buvo stipri ir naudinga patirtis tiek vaikams, tiek centro darbuotojoms. Užsiėmimai vyko organizuotai, pagal numatytą planą. Temos parinktos motyvuotai, atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, išmokti bendrauti su nepažįstamu šunimi, padėti vaikams suprasti savo ir kitų emocijas, jausmus, mokytis išklausyti kitų nuomonę ir patiems pasisakyti, atlikti užduotis bendradarbiaujant, nesipykstant. Užsiėmimų metu visada buvo skiriamas dėmesys kiekvienam dalyviui. Vaikai turėjo galimybę bendrauti su terapiniu šunimi Goja. Jeigu nenorėdavo arba prisibijodavo šuns, būdavo saugiu atstumu nuo jo. Po kelių užsiėmimų daugelis dalyvių įveikė savo baimes ir pradėjo artimiau bendrauti su Goja, prieidavo jos paglostyti ar pakalbinti. Kai kurie vaikai paprasčiausiai leisdavo, kad šuo būtų šalia jų, stebėdavo jį”.