„Apsikeitimas nuomonėmis buvo vertingas. Buvo įdomu sužinoti Latvijos ir Estijos kaniterapeutų nueitą kelią, kaip ir kas jų šalyje vyksta dabar“,– po trišalio susitikimo sakė psichologė Vilmantė Pakalniškienė.
Kaniterapijos asociacijos kvietimu, kovo
8-ąją Vilniuje, parodų centre Litexpo įvyko trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaniterapeutų susitikimas – diskusija.
Pranešimą apie kaniterapijos mitus, realybę ir pirmuosius terapijos su šunimis žingsnius Lietuvoje skaitė Vilniaus universiteto psichologijos daktarė, kaniterapijos asistentė Vilmantė Pakalniškienė.
Apie bendrą Vilniaus savivaldybės, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro ir Genio pradinės mokyklos vaikų psichinės sveikatos stiprinimo projektą kalbėjo šios mokyklos psichologė Ingrida Stasytienė.
Kaniterapijos raidą Latvijoje apžvelgė viena terapijos su šunimis pradininkių rygietė Vladislava Akimova. Su savo šunimis ji dirba mokytoja specialiojoje mokykloje. Latvijos kaniterapeutai savo veiklą plėtoja priklausydami įvairiems regionų klubams, o šie klubai įeina į Latvijos kinologų federaciją.
Kaniterapeutė Tatjana Zamorskaja susitikimo dalyviams pristatė Estijos terapinių bei šunų vedlių asociacijos (Eesti Abi-ja Teraapiakoerte Ühing) veiklą. Skirtingai nei Lietuvoje ar Latvijoje, ši asociacija nėra Estijos kinologų sąjungos narė.
Tatjana Zamorskaja dirba su lygiaplaukiais ir auksaspalviais retriveriais. Narvos bibliotekose ji veda pasaulyje labai populiarius terapinius užsiėmimus vaikams „Skaitau su šunimi“. Šie užsiėmimai padeda vaikams nugalėti skaitymo baimę ir lengviau adaptuotis aplinkoje.
Susitikimo – diskusijos dalyviai aptarė 
sritis, kuriose galėtų glaudžiau bendradarbiauti. Kalbėjo apie galimybę organizuoti tarptautinę kaniterapijos stovyklą, ruošti kaniterapijos specialistus bei šunis.
Susitikime dalyvavę Kaniterapijos asociacijos nariai ir kiti besidomintieji galėjo palyginti skirtingas patirtis, užduoti rūpimus klausimus.
Susirinkusieji pabrėžė vieningų standartų ir atsakomybės svarbą: terapija su šunimis turi vykti tik paskyrus bei dalyvaujant atitinkamos srities specialistams, terapija įmanoma tik su specialiai parengtais, egzaminus išlaikiusiais šunimis.
Kaip didžiausią problemą visose Baltijos šalyse jie įvardijo terapinių šunų trūkumą, išsilavinimo neturinčių „kaniterapeutų“ neatsakingumą, pasitaikantį piktnaudžiavimą.
Pasak susitikimo dalyvių, įdomu buvo viskas. Buvo įdomu išgirsti ir apie naujus projektus,nes tai plečia terapinio darbo kryptis bei galimybes, didina kaniterapijos žinomumą visuomenėje.
Bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių tik prasideda. Iki šiol, deja, tam nebuvo skirta reikiamo dėmesio. Ir nors kol kas jis vyks ne moksliniame, o praktiniame lygmenyje, tai taip pat labai svarbu, nes praktinį darbą (šunų testavimą, kaniterapeutų parengimą ir kita) kartu su kolegomis įveiksime daug sparčiau.
Estijos kaniterapeutai apie susitikimą Vilniuje: https://www.facebook.com/groups/755985441094028/1094530037239565/?notif_t=group_activity
G.Kavaliauskaitės ir K.Granat nuotr.