Ruošiant šunis terapinei arba edukacinei veiklai, svarbu yra daugelis dalykų. Tačiau vienas svarbesnių – lyderystės klausimas. Štai ką apie lyderystę mano kanadietė Monique Anstee, 25 metų patirtį turinti šunų elgsenos specialistė, Obedience trenerė.
„Šunų augintojai dažnai mano, kad lyderystė ir malonus bendravimas su augintiniu yra nesuderinami, tačiau išties jie yra neatsiejami. Kariškas muštras nėra lyderystė. Pyktis bei savo viršenybės demonstravimas taip pat nėra lyderystė…
Lyderystė – tai aiškiai parodyti ir mokyti augintinį to, kas teisinga. Ir niekada nereikia atsisakyti lyderio pozicijų, net jei esate pavargęs ar turite svečių.
Lyderystė – tai pagarba. Būtina gerbti individą – savo šunį, jo prigimtį, kilmę, protėvius.
Reikia jausti tą patį, ką jaučia jūsų šuo, ir veikti, tuo remiantis: suprantu jį, gerbiu jo prigimtį, net jei tai neparanku; suvokiu šuns prigimčiai būdingus polinkius, tačiau treniruočių metu tai nesumažina mano lūkesčių, nenuleidžia kartelės žemiau…
Lyderiai nenusileidžia, nes jų lūkesčiai nuoseklūs ir teisingi.
Lyderystė pasiekiama vedant šunį per gyvenimą, padedant, kai to reikia, ir skatinant, kai šuniui pasiseka kažką atlikti.
Šios kelionės metu sužinoję, kas šunį motyvuoja, pastebėję gyvūno išgyvenamus sunkumus ir pajutę, ką jis jaučia, privalote (pasi)tikėti savo šunimi“.
Iš anglų k. vertė Sigrida Rupšytė-Paleičikė