Šeimų stovykla, organizuota Vilniaus Caritas, liepos 25-ąją sulaukė svečių – terapinio šuns Hepi, jos vedlės psichologijos konsultantės, jogos trenerės Marijos ir edukacinių kinologijos užsiėmimų vedėjos Dovilės.
Susitikimas su terapiniu šunimi – Marijos ir Dovilės savanorystė, bet tuo pačiu tai ir gražus Kaniterapijos asociacijos bei Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro bendradarbiavimo pavyzdys.
Ką jos planavo ir ką pasiūlė stovyklautojams? „Kartu su Hepi iškvėpti stresą ir ikvėpt ramybės“, – užsiėmimo tikslą įvardijo Marija Biteniekytė.
„Pasikalbėti apie saugų, atsakingą elgesį su gyvūnais augintiniais“, – nurodė Dovilė Masalskaitė.
Ir išties palyginti neilgo edukacinio užsiėmimo metu įvyko daug gražių, prasmingų dalykų. Mokytasi saugaus elgesio su šunimi, dalyvauta žaidime „Kieno nosis geriau užuodžia?”. Dar smagiau visus nuteikė mankšta bei jogos pratimai su Hepi. Kalbėtasi vaikams ir tėveliams rūpimais klausimais: apie baimes ir kad bijoti yra normalu. Juk drąsus yra ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris išdrįsta pažiūrėti savo baimei į akis ir galbūt su ja susidraugauti (kai Hepi išsigando širšės, Marija jai leido ramiai pasislėpti po medžiu, taigi, kalba apie tai pasisuko savaime…). Stovyklautojai pamatė ir galėjo pavartyti Hepi knygą, sužinoti jos atsiradimo istoriją bei ką šunytė mėgsta, ko privengia.
Vilniaus Carito stovykloje dalyvauja šeimos su skirtingo amžiaus vaikais. Visos veiklos organizuojamos taip, kad skatintų norą bendrauti, atsiverti, dalintis džiaugsmais ir sunkumais. Nieko nuostabaus, juk tokia ir yra Caritas misija, tad belieka tik pasidžiaugti, kad socialiausi gyvūnai – šunys padeda mums užmegzti tarpusavio ryšius ir dalintis prasmingu buvimu.