Saugaus bendravimo dedamųjų yra daug ir visos jos labai svarbios. Svarbu, kad terapinis šuo būtų išlaikęs specialų egzaminą ir turėtų galiojantį, organizacijos išduotą, pažymėjimą. Taip pat svarbu, kad jis būtų registruotas viešai prieinamame registre, kur būtų galima sužinoti vedlio pavardę ir kt. duomenis. Priminsime, kad egzaminą organizuoja šią veiklą vykdanti organizacija, laikydamasi patvirtintų ir viešai skelbiamų Šunų egzamino nuostatų.
Priminsime, kad egzaminą organizuoja šią veiklą vykdanti organizacija, laikydamasi patvirtintų ir viešai skelbiamų Šunų egzamino nuostatų.
Taigi, tai ne tik šuns vedlio, bet ir organizacijos, šuns egzaminų komisijos narių bei trenerės, kuri ruošė šunį, atsakomybė.
Negana to, už gyvūnų asistuojamosios terapijos užsiėmimų ar vienkartinių susitikimų saugumą ir kokybę atsako kviečianti įstaiga. Įstaigos atstovai ne tik aptaria būsimų užsiėmimų tikslus bei pobūdį, bet ir pasidomi svarbiais dokumentais (terapinio šuns pažymėjimas ir sveikatos pažyma, vedlio kvalifikacijos sertifikatai, informacinis laiškas VMVT dėl renginio su gyvūnais organizavimo ir kt.). Tai turi tapti norma, kaip ir sutarties tarp įstaigos ir šią veiklą vykdančios organizacijos ar konkretaus asmens įforminimas, tėvų bei globėjų leidimai bendrauti su šunimi.
Svarbu ir kita: kad šioje veikloje dalyvaujantys gyvūnai nebūtų išnaudojami, turi būti laikomasi jų darbo ir poilsio režimo, užsiėmimų grafiko. Šuns vedlys turi būti ne tik susipažinęs su LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, bet ir jo laikytis.
Viešai kelkime svarbius klausimus:
- Jeigu į įstaigą pravesti terapinio ar edukacinio užsiėmimo atvyksta mielas, noriai bendraujantis šuniukas su savo vedle, bet jie nepateikia jokių savo veiklos profesionalumą bei legalumą įrodančių dokumentų, kas atsako už šių užsiėmimų saugumą (apie turinį šiuo atveju nekalbame)?
- Kas nusprendžia, ar šie užsiėmimai yra terapiniai, edukaciniai, ar šiaip kokie nors?
- Kas pačioje įstaigoje atsako už užsiėmimą ir informuoja vaikų tėvus ar pacientų globėjus, kad vyks užsiėmimai su terapiniu šunimi?
- Įvykus incidentui, nelaimingam atsitikimui (nukentėjo pacientas, šuo, buvo sugadintas inventorius ir kt.), kas prisiims moralinę, finansinę atsakomybę ir spręs iškilusias problemas?
IR PATS SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS PABAIGAI: gyvūnų asistuojamąją terapiją visuomenė vis labiau vertina, jau galime pasidžiaugti ir pasiekimais. Ar neatsitiks taip, kad koks nors incidentas, nevykęs bandymas imituoti kaniterapiją nubrauks 10 metų pasiekimus ir mes šešėlį ant gyvūnų asistuojamosios terapijos bei šiai veiklai atsidavusių žmonių?
Pasvarstykime drauge: ką išties reiškia saugiai bendrauti su šunimi?
Su pagarba ir atsakomybe gyvūnų asistuojamajai terapijai, Kaniterapijos asociacijos nariai, 2024 08 12