Po metus trukusios renovacijos duris atvėrė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Atidarymo šventėje dalyvavo du terapiniai šunys. Aplankė pacientus. Pabendravo su ligoninės personalu.
Tokia būtų šio renginio, vykusio rugpjūčio 23 dieną, oficiali įžanga, ir ji atspindėtų tik dalį svarbių momentų. Juk ne mažiau svarbu buvo pacientų, slaugytojų, gydytojų bei svečių šypsenos, pamačius vizgančias uodegas ir meilias akis.
Pakalbinti, prisiliesti ar apkabinti šunis, pajusti tą gėrį, kurį dovanoja šunys, norėjo visi. Ir ne tik Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič bei kiti svečiai, bet dar labiau to norėjosi ligoninės pacientams.
„Su Hepi pakalbinom žmones palatose, – įspūdžiais po atidarymo iškilmių dalijosi terapinio šuns Berno zenenhundės šeimininkė Marija Biteniekytė. – Viena moteris, patyrusi nugaros traumą, jau 4 mėnesius guli, nepaeina, nors jos namai vos už keturių namų… Kita ligonė gulėjo prijungta prie vamzdelių. Hepi prisiartino. Moteris nusišypsojo ir pasakė ačiū! Šis momentas man buvo tikriausias. Toks stiprus jausmas, kai netikėtai su savo šunimi esi priimta į kito žmogaus gyvenimą. Tik pora minučių, bet kiek daug per jas galima išgyventi ir patirti“.
Kaniterapijos asociacijos nariai puikiai prisimena tą laiką, kai šunų galimybė pasirodyti slaugos ar panašioje įstaigoje buvo lygi nuliui. Terapiniai šunys ir dabar sunkiai patenka į gydymo įstaigas. Ir tai suprantama – medicinos įstaigos laikosi Sveikatos apsaugos sistemos patvirtintų reglamentų bei ligoninių vidaus tvarkos taisyklių.
Terapinius šunis dažniau sutinkame socialinės globos centruose, vaikų ugdymo įstaigose. Džiugina šių įstaigų administracijos požiūris pasikviesti terapinius šunis ne „kūliavirsčių“ parodyti, o numatant aiškų tikslą, iš anksto aptarus ir suderinus užsiėmimo ar susitikimo pobūdį.
Terapinio šuns, borderkolių kalytės Mono šeimininkas Mindaugas Oželis palyginti neseniai įsitraukė į Kaniterapijos asociacijos veiklą, jo augintinė, laikydama terapinio šuns egzaminą, surinko maksimalų penkiasdešimties balų kiekį. „Dažnai su Mono klausomės senjorų istorijų apie jų augintinius, kuriuos prisimena ir mylėjo. Labai jautrūs šie jų pasakojimai – Mono padeda prisiminti ir tarsi atgaivina dar išlikusį santykį su turėtu katinėliu ar šunimi”.
Terapiniai šunys su vedliais lanko mokymus, išlaiko specialius egzaminus ir, gavę terapinio šuns pažymėjimą, kartu su savo vedliu įgyja teisę užsiimti terapine arba edukacine veikla (dalyvaujant arba įsitraukiant tam tikros srities profesionalams medikams, psichologams, specialiesiems pedagogams ir kt. specialistams).
„Su malonia staigmena ligoninės pacientams atvyko Kaniterapijos asociacijos atstovai Marija Biteniekytė ir Mindaugas Oželis kartu su keturkojais draugais – šunimis Mono ir Hepi, kurie pakėlė nuotaiką bei sukūrė saugią ir draugišką aplinką pacientams“, rašoma Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės spaudos pranešime. Labai smagu skaityti frazę „sukūrė saugią aplinką“. Būtent saugumo jausmo svetimoje, neįprastoje aplinkoje, žmonėms, kenčiantiems dėl ligų ar kitų bėdų, labiausiai ir trūksta. Ir jeigu mūsų „nulėpausiai“ šį saugumo jausmą gebėjo sukurti, yra puiku. Ačiū jiems!
vrsa.lt ir V.Citovič-Rul nuotr.