Gana dažnai manoma, kad kiekvienas šunų dresuotojas gali egzaminuoti būsimus terapinius šunis ir suteikti jiems (arba ne) terapinio šuns kvalifikaciją. Ar tikrai taip? Ir jeigu gali, tai kokį, kieno patvirtintą ir kiek laiko galiojantį pažymėjimą išduoda šuniui? Savo dresūros mokyklos? Savo „vardo“ pažymėjimą?
Galbūt kažkam atrodo, kad tai smulkmenos, juk svarbiausia, kad šuniukas visus mylėtų, mokėtų triukų ir noriai įsitrauktų į visokias veiklas. Ir vėlgi, ar tikrai taip?
Susitikimai su šunimi, skaitymas su šunimi, vaikų ugdymas, žmonių emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas, terapinė mankšta su šunimi – šunys talkina žmonėms daugelyje sričių. Tačiau tam jie yra ruošiami ir už jų veiklą atsako ne tik šuns vedlys, bet ir egzaminų komisijos pirmininkas bei komisija, kuri garantuoja, kad šuo tikrai yra pasirengęs, tinkamas ir, žinoma, išlaikęs egzaminą.
Už šunį taip pat atsako organizacija. Ir ne vien todėl, kad ji išdavė pažymėjimą bei rūpinasi to šuns gerove, bet ir todėl, kad organizacija atstovauja savo nariams: organizuoja jiems mokymus, kartu su jais puoselėja pačią kaniterapijos idėją. Egzamino šunims reikia ne tik dėl kaniterapeutų ar kaniterapijos asistentų veiklos efektyvumo bei kokybės, bet ir dėl pacientų saugumo.
Terapinis šuo nėra instrumentas ar priemonė. Terapinis šuo ne naudojamas darbe, o pasitelkiamas, jo paprašoma, jis asistuoja! Juk ne veltui visame pasaulyje vartojama sąvoka gyvūnų asistuojamoji terapija. Šuo yra gyva, jusli būtybė. Jis gyvena visavertį gyvenimą, turi mylimą, atsakingą šeimininką. Todėl egzamino metu komisija be viso kito atidžiai stebi, ar vedlys paiso šuns gerovės.
Kaniterapijos asociacija laikosi pozicijos, kad šunis terapinei veiklai ruošiantys dresuotojai, šunų elgsenos specialistai turi būti išklausę bent minimalų kaniterapijos kursą (dažniausiai – 3 dienų trukmės kaniterapijos asistentų mokymus). Šie žmonės turi išmanyti terapinės veiklos specifiką ir šuniui keliamus reikalavimus. Juk akivaizdu, kad terapiniam šuniui nepakanka išmokti vykdyti bendrojo paklusnumo komandas ir būti valdomam – tai tik nedidelė dalis to, koks yra tikras terapinis šuo.
Ir dar apie terapinių šunų egzaminą. Pagal Kaniterapijos asociacijos patvirtintus šunų egzamino nuostatus, egzaminų komisiją turi sudaryti 3 asmenys. Svarbus momentas: tarp jų negali būti šunį ruošusių asmenų, komisija turi būti nešališka. Kaniterapijos asociacijos Valdyba, tvirtindama egzamino komisiją, privalo pasirūpinti, kad jos nariai turėtų reikiamą kvalifikaciją, pakankamą kiekį teorinių ir praktinių žinių, reikalingų teisingam ir atsakingam šuns vertinimui.
Komisija sudaroma iš trijų asmenų, turinčių tam tikrą kvalifikaciją: pirmininkas – zoopsichologas arba šunų dresuotojas, parengęs ne vieną terapinį šunį; narys – kaniterapeutas, kuris bent vieną kartą sėkmingai išlaikė ŠVIETIMAS SU ŠUNIMI ir TERAPIJA SU ŠUNIMI egzaminą su savo šunimi; sekretorius – kaniterapijos asistentas, išmanantis KA egzamino reikalavimus.
Egzaminų komisijos pirmininku arba komisijos nariu negali būti: treneris, ruošęs šunį egzaminui, bei vedlys/savininkas šuns, kuris tuo metu su šunimi laiko egzaminą.
Lauros Makovskos nuotraukoje – terapinio šuns egzamino momentas.