„Pasaka“, arba „Pažinimo džiaugsmas“ – tai Baltijos pajūryje, Girulių pušyno apsuptyje įsikūrusi stovykla, kur atostogauti kasmet atvyksta regėjimo sutrikimų turintys vaikai.
Birželio 19 dieną stovyklos globėjai, Klaipėdos Senamiesčio Rotary klubas ir UAB „Mars Lietuva“, pakvietė Kaniterapijos asociaciją aplankyti jaunuosius Lietuvos ir Baltarusijos stovyklautojus ir supažindinti juos su terapiniais šunimis.
Atvykus į stovyklą didelėje aikštėje vaikai sportavo, žaidė. Vos žinia apie terapinių šunų atvykimą pasklido po stovyklą, visi suskubo užimti patogias vietas. Nuo mažiausio iki vyriausio pasiruošė klausytis pasakojimo apie šunis.
Į stovyklą „save parodyti“ atvažiavo niūfaudlendas Lokis su vedle Ingrida Stasytienė, Labrodoro retriverė Kia su Joana Grygutis ir auksaspalvis retriveris Grotas su savo šeimininke Rūta Šukyte.
Susitikimą su terapiniais šunimis vesti taip pat padėjo Kaniterapijos asociacijos prezidentė, psichologijos doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė ir specialioji pedagogė – logopedė, kaniterapeutė Inesa Ežerskytė – Purenok.
Susitikimas prasidėjo nuo visų trijų šunų trumpų pristatymų. Vaikai įdėmiai išklausė legendą apie niūfaundlendų veislės atsiradimą.
Paskui visi pasiskirstė į grupeles, kad galėtų labiau pažinti šunis. Mokėsi saugaus bendravimo taisyklių. Kalbėjosi apie kasdienius šunų poreikius. Atidžiai, labai susidomėję, lietė rankomis įvairiausius šuniškus reikmenis. Gudrių „eksperimentų“ metu šunys parodė savo uoslės gebėjimus, o stovyklautojai pagal savo gebėjimus galėjo iš arčiau pažinti gyvūnus.
Regėjimo negalią turintys vaikai atsargiai, bet labai atidžiai, iščiupinėjo šunų kūnus. Savo vaizduotėje susikūrė šuns vaizdą. Šunys, kaip visada, buvo labai empatiški ir net judriausioji Kia kantriai leido vaikams ją „tyrinėti“…
Baigiantis susitikimui, kai pavargę šunys jau snūduriavo pavėsyje, vaikų laukė įdomi užduotis – siurprizas: sukurti rekordinio ilgio šuns pavadį!
Ant spalvotų raištelių visi drauge rišo įvairiausius daiktus. Regėjimo negalią turintiems vaikams tai buvo puiki galimybė dar kartą patyrinėti skirtingas faktūras, paliesti įvairiausius daiktus ir juos įvardyti.
Vaikai rišo kankorėžius, popierines gėles ir net makaronų geldeles. Sukurtąjį pavadį „pasimatavo“, tiksliau, išbandė ir Lokis, ir Grotas, ir Kia.
Džiaugsmas, geros emocijos atsispindėjo vaikų veiduose, o stovyklautojus globojantys mokytojai ir tėvai negailėjo gražių žodžių.
Gavome daugiau, nei tikėjomės, ačiū už tokias dovanas, – sakė jie.
Mykolo Degučio tekstas ir nuotraukos