Viešoji įmonė „Senevita” – senjorų globos namai, įsikūrę labai gražioje vietoje, Nemenčinės miškuose. Tai labai jauki vieta žmonėms. Ir šunims. Ir jų bendravimui.
Buvome laukiami. Pažintiniame užsiėmime dalyvavo du terapiniai šunys – kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis Lu ir auksaspalvė retriverė Goja. Vieniems labai magėjo susipažinti su mažuoju šuniuku, kiti gi sakė, kad tikras šuo – tik didelis.
Nepaisant nuomonių skirtumo, abu terapiniai šunys kartu su savo vedlėmis Joana ir Sigrida prisistatė senjorams, pasisveikino, trumpai su visais pabendravo. „Senevitos“ senjorai – su patirtimi: jie puikiausiai žinojo, kur šunys mėgsta ar nemėgsta būti glostomi. Susipažinę išbandėme šunišką žvejybą – „įdarbinome“ smulkiąją senjorų motoriką.
Kiekvienas šuo skirtingai gaudė sužvejotas žuvis, ir tai iškart sukūrė žaismingą, nuoširdžią atmosferą.
O paskui… Sunku ir apsakyti, kas dėjosi paskui. Užsiėmimui įsibėgėjus, užvirė aistros – senoliai pasidalijo įdvi komandas ir varžėsi, kuri komanda geriau ir greičiau prisimins – suras šunų veisles.
Kelias akimirkas užduotis rodėsi nelengva. Kas galėjo, kilo nuo kėdžių, kas turėjo įrankių, jais rodė, kurias korteles versti. Užvirė kova, į kurią įsitraukė ir rečiau veiklose dalyvaujantys, o aktyviausius apėmė tikras azartas.
Kulminacijos akimirką į atmintį lavinantį žaidimą įsitraukė ir globos namų personalas. Išgirdęs apie renginį, iš kito korpuso atkeliavo dar vienas svečias, panoręs kartu su visais pabūti švelnių, draugiškų šunų kompanijoje ir pabendrauti.
Dėkojame „Senevitos” personalui, ieškančiam kitokių, alternatyvių būdų motyvuoti savo pacientus ir gyventojus veikti, prisiminti, bendrauti.
Pažintinį užsiėmimą su terapiniais šunimis spalio 16-ąją „Senevitoje“ vedė Kaniterapijos asociacijos atstovės Joana Grygutis ir Sigrida Rupšytė-Paleičikė.
Sigrida Rupšytė-Paleičikė
Viktorijos Jasiukėnaitės nuotr.