„Stipru ir profesionalu“,– taip kalbėjo tarptautinio Erasmus+ projekto „The Power of Animal-Assisted Interventions“ dalyviai – Portugalijos, Turkijos, Šiaurės Makedonijos ir Šiaulių sanatorinės mokyklos ugdymo specialistai. Su gyvūnų asistuojamosios terapijos aspektais juos supažindino Kaniterapijos asociacijos Valdybos narė Daiva Kvedarienė. Praktinį užsiėmimą pravedė vaikų psichologė, kaniterapeutė Joana Grygutis su savo terapiniu šunimi, Labradoro retrivere Kia.
Projekto dalyviai kartu su Šiaulių sanatorinės mokyklos mokinių grupe gruodžio 7-osios pusdienį skyrė kaniterapijai. Patirti, kas tai yra, per tokį trumpą laiką išties sudėtinga, bet vaikų ir suaugusiųjų emocijos neleidžia abejoti: pavyko!
„Pastaruoju metu pastebima tendencija: keičiasi žodynas kalbant apie gyvūnus augintinius, o tai atspindi mūsų kintantį požiūrį į gyvūnus ir ryšį su jais, – savo pranešime daug dėmesio gyvūnų gerovei skyrė Daiva Kvedarienė. – Vietoj šuo dažniau pasakome šeimos narys, kolega, partneris. Vietoj gyvūnas augintinis – kompanionas. Vietoj gyvūno laikytojas (šeimininkas ar savininkas) – gyvūno globėjas. Kokius žodžius renkamės kalbėdami apie šunis, parodo, dėl ko mes juos laikome, ir koks yra mūsų santykis su gyvūnais“.
Pranešėja atkreipė dėmesį, kad Tarptautinė žmogaus ir gyvūno ryšio organizacijų asociacija (International Association of Human-Animal Interaction Organizations, IAHAIO), kurios narė yra Kaniterapijos asociacija, taip pat kviečia nevartoti žodžių „naudoju šunį” ir keisti juos į bendradarbiauju su šunimi. Šuo nėra daiktas, kuriuo naudojamės. Žodis „naudoju” gyvūną sudaiktina ir gyvūnų gerovė tuomet tampa antraplaniu, ne tokiu svarbiu dalyku. Liūdna ir skaudu, kai užsiėmimų dalyviai šunį ar kitą gyvūną augintinį suvokia tik kaip triukų meistrą, linksmybių šaltinį, žaislą.
Daivos Kvedarienės nuomone, gyvūnų asistuojamoji terapija turi būti suvokiama vertybiniu požiūriu, nes kiekvieno vaiko ar suaugusiojo poreikiai yra unikalūs. Todėl ši veikla reikalauja ne tik teorinio ir praktinio pasirengimo, bet taip pat ir kūrybiškumo, lankstumo.
Susitikime dalyvavę vaikų ugdymo specialistai tai, kas paminėta, ir dar daugiau galėjo pamatyti bei patirti vaikų psichologės Joanos Grygutis pravestame edukaciniame užsiėmime (dalyvavo penki neurologinių sutrikimų turintys vaikučiai). Pradedant trimis stebuklingais žodžiais ačiū, prašau, atsiprašau, baigiant sveikų maisto produktų parinkimu šuniui. Spalvų įvardijimas, nesudėtingi aritmetikos veiksmai, tinkamo elgesio su šunimi taisyklės ir kiti įtraukūs dalykai – viskas tarsi apglėbė ir sušildė, nes tai – meilė gyvūnui, pagarba gyvai būtybei.
Ugdymo specialistai nesunkiai pastebėjo užsiėmimo akcentų „perkėlimą“ – vaikų nereikėjo įtikinėti, jog svarbiausi čia yra ne jie, o Kia. Jiems paprasčiausiai buvo smagu čia būti ir viską daryti dėl Kios: mokytis, draugauti, šypsotis.
Iš šalies žiūrint, visai nesunku pravesti tokį užsiėmimą – tereikia žinių perteikimą paversti smagiu žaidimu ir atradimo džiaugsmu. Pats terapinio šuns buvimas palengvina šią užduotį, ištirpdo vaikų baimes, susikaustymą, atpalaiduoja, žadina pasitikėjimą. Belieka tik išgirsti ir pajausti kiekvieną vaiką. Bet taip atrodo tik iš šalies… Kokias mokomąsias priemones ir kada taikyti, iš ko ir kaip jas pasigaminti, kaip ir kiek treniruoti šunį, kokiais mikro signalais jį valdyti bei kitus dalykus žino tik tas, kas pravedė dešimtis edukacinių bei terapinių užsiėmimų su šunimi.
„Tai buvo mokymasis per patyrimą. Puikiai atskleistas žmogaus ir gyvūno lygiavertis, kolegiškas santykis, kuris toks svarbus žmogaus ir gyvūno gerovei,– po užsiėmimo gražių žodžių negailėjo Šiaulių sanatorinės mokyklos direktorė Lijana Giedraitienė. – Tai buvo labai prasmingas, įdomiai praleistas laikas, nepakartojamos suaugusiųjų ir vaikų emocijos bei patirtis. Taip profesionaliai parengto kaniterapijos užsiėmimo neteko matyti. Suprantama, norint vesti tokį užsiėmimą reikia daug pedagogikos ir psichologijos žinių, ir visa tai buvo su kaupu. Įspūdis vaikams ir suaugusiems išliks ilgam“.
Projekto „The Power of Animal-Assisted Interventions“ dalyviai bei organizatoriai taip pat stebėjo užsiėmimus Šiaulių gamtininkų centre, vyko į Klaipėdos jūrų muziejų susipažinti su delfinų bei kitomis terapijomis.
