Alternatyvus gydymo būdas: ar gali padėti šunys?

Tikriausiai visi esame lankęsi pas gydytoją terapeutą, tačiau kaip reaguotume, jei nuėję pas specialistą šalia jo pamatytume šunį?

 

Antkalnio polikl

„Kaniterapija – tai yra alternatyvus ir pagalbinis sveikatinimo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti,“ – teigia Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilniaus universiteto psichologijoa doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė, rašoma Antakalnio poliklinikos pranešime spaudai.

Pasak asociacijos vadovės, kaniterapija tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, taip pat ir garbingo amžiaus senjorams.

Pagrindinis tikslas – motyvuoti veiklai ir įkvėpti pasitikėjimo savimi

Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė pasakoja, jog susitikimų metu svarbu ne tik pabūti su šunimi, bet ir siekti tam tikrų tikslų: praskaidrinti žmogaus nuotaiką, įkvėpti vilties, pasitikėjimo savo jėgomis, lavinti pažintinius, socialinius ir kitus įgūdžius.

Kaniterapijos užsiėmimus veda savo srities specialistai. Jie įvertina žmogaus negalavimą ir  sudaro sveikatinimo planą.

„Sveikatinimo planą gali sudaryti medikas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, tai yra, specialistas, kurio pagalba tuo metu reikalinga žmogui,“ – teigia pašnekovė.

Vėliau šis planas aptariamas su kaniterapeutu (paprastai tai būna terapinio šuns vedlys).

Aptariamos pagrindinės šuns funkcijos būsimų užsiėmimų metu. Jeigu tai ne vienetiniai susitikimai, fiksuojama, kaip jų metu jaučiasi pacientas, vėliau stebimas pokytis, pagal tai sveikatinimo planas gali būti koreguojamas.

ka susitikimas Antakalnyje

Vaikams padeda valdyti emocijas

Remiantis tyrimais, pasiekti rezultatai priklauso nuo terapinių užsiėmimų trukmės, paties asmens savybių.

„Hiperaktyvūs vaikai, padedami šuns, gali išmokti geriau valdyti savo emocijas. Globos namuose gyvenantiems vaikams bendravimas su terapiniu šunimi padeda lengviau adaptuotis aplinkoje, lavinti jų socialinius įgūdžius. Šuo motyvuoja atlikti veiklą, taigi sustiprėja noras mokytis, pažinti, stengtis“, – vardija psichologė.

Ant pol

Šunų atranka ypatingai giežta

Pasak Kaniterapijos asociacijos prezidentės, šiai veiklai tinka ne kiekvienas šuo. Nėra svarbu, ar šuo veislinis, ar mišrūnas, svarbiausia, kad jis būtų psichiškai stabilus, valdomas, socialus ir tinkamai socializuotas.

Tai reiškia, kad šuo turi būti įpratęs prie įvairių garsų, neįprastų vaizdų, jis turi gerai jaustis skirtingose aplinkose ir visose situacijose paklusti savo vedliui.

Šuo turi būti išlaikęs spoecialų egzaminą, kurį gali laikyti ne jaunesnis nei vienerių metų šuo.

„Šuns ruošimas terapiniam darbui reikalauja daug laiko ir pastangų, bet net ir tai nesuteikia garantijos, kad šuo bus tinkamas šiai veiklai,“ – pasakoja doc. Vilmantė Pakalniškienė.

Ji pabrėžia, kad šuo, o ne šeimininkas, pirmiausia turi mėgautis šia veikla, o vedlio atsakomybė yra užtikrinti šuns gerovę, nestumti šuns į jam nemalonias situacijas ir neversti būti tuo, kuo jis nėra.

Strp. skelbtas 2018 m. gegužės 17 d. portale Delfi: https://www.delfi.lt/sveikata/tautos-gydytojas/alternatyvus-gydymo-budas-gydytojams-pades-sunys.d?id=78026567