Nemažai šunų šeimininkų norėtų mokyti ir testuoti savo šunis, kad ateityje jie galėtų dalyvauti terapinėje veikloje. Kokie šunys tinka šiai veiklai?
Zoopsichologė, amerikietė šunų trenerė Patricia B. McConnell sako: „Šunų atranka ir parengimas terapinei veiklai nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Kartais tai labai malonu – it plauktum šilta, ramia upe: šunys puikiai tinka, noriai mokosi ir, galiausiai, išlaikę egzaminą, pradeda dirbti. Tačiau kartais jautiesi taip, tarsi kapanotumeisi per ledinius putojančios upės slenksčius…“
Remdamiesi Patricijos B. McConnell patirtimi, pakalbėkime apie tai, kokie šunys tinka terapinei veiklai.
Kandidatai – įvairiausi…
Yra šunų, kurie nemėgsta svetimų žmonių. Jie myli savo šeimininkus, šeimininkų draugus ir artimuosius, tačiau kitais žmonėmis visiškai nesidomi. O juk iš tiesų geras terapinis šuo turi GARBINTI visus žmones ir nieko labiau netrokšti, kaip bendrauti ir būti su žmonėmis.
Nepamirškite: emocinis ryšys tarp žmogaus ir šuns – terapinio darbo esmė!
Šunis iš dalies galima suskirstyti į keturias grupes: 1) garbina ir myli žmones, mažai domisi kitais šunimis; 2) domisi kitais šunimis, nesidomi nepažįstamais žmonėmis; 3) domisi ir žmonėmis, ir gyvūnais, nori susipažinti; 4) nesidomi nei kitais šunimis, nei žmonėmis, išskyrus (ir tai ne visada) savo šeimininkus.
Turbūt neverta aiškinti, kad tik 1 ir 3 grupių šunys gali gerai atlikti terapinio šuns pareigas.
Fizinę ir emocinę brandą pasiekę šunys
Nors ir labai gaila, nemažai šunų, puikiai sutariančių su žmonėmis, vis dėlto neatitinka reikalavimų, keliamų terapiniam šuniui.
Šuns šokinėjimas ant žmonių, laižymas, lietimas letenomis, prisispaudimas visu kūnu – nederamas elgesys gerontologijos centruose, ligoninėse ir kitur. Būtent dėl šių priežasčių atkrenta daug jaunų šunų, tačiau, kai šis jaunimėlis suauga, pasiekia brandą ar net sensteli, tuomet galbūt tiktų terapinei veiklai.
Patricia B. McConnell, rašydama knygos “The Handbook of Animal Assisted Therapy” skyrių, ilgai su kolege diskutavo, kiek šunų taptų terapiniais šunimis, sulaukę šešerių metų. Arba aštuonerių. Arba dešimties. Kandidatų, tikriausiai, būtų nemažai, tačiau tokių šunų šeimininkai testuoja juos vienerių arba dvejų metų amžiaus. Augintiniai terapinio šuns egzamino neišlaiko, o vėliau nebebandoma įtraukti juos į terapinę veiklą.
Emociškai stabilūs, ramiai reaguojantys
Terapinis gyvūnas turi būti absoliučiai patikimas!
Be abejo, svarbu, kur ir ką šuo veiks. Vieni šunys puikiai dirba su pagyvenusiais žmonėmis, tačiau tarp vaikų jaučiasi nesmagiai – atsivesti tokius šunis į vaikų įstaigą neleistina. Ir atvirkščiai…
Edukacija ir terapija su šunimis apima įvairiausius dalykus, todėl kiekvienas šuo vertinamas pagal tai, kokioje srityje dirbs.
Visais atvejais svarbu nepamiršti: net jeigu jūsų „funkcija“ tėra šuns vedlys, vos įžengiate su šunimi į kokią nors įstaigą, jūsų galimybės viską kontroliuoti kaipmat sumažėja. O pasitaikyti gali visko: kažkas griebia šunį, kažkas surinka, pypsi medicininė įranga – keistų garsų ir reiškinių „testo“ šuo gali neišlaikyti. Gali pakakti vienintelio apsilankymo, kad psichologiškai jautrus augintinis išsigąstų visam gyvenimui.
Visada švarūs ir sveiki
Jei nedirbate sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrai pamiršite, kad higienos reikalavimai jūsų namuose ir medicinos arba vaikų ugdymo įstaigose kardinaliai skiriasi.
Sakykime, Madisone veikiantis „Pet Pals” (JAV) organizuoja šunų apsilankymus vaikų ligoninėse. Programos organizatoriai pirmiausia reikalauja iš šunų vedlių, kad jų terapiniai šunys būtų veterinarijos gydytojų tikrinami dukart per metus.
Pradedant vidaus parazitų analizėmis, baigiant sudėtingų infekcinių susirgimų patikra. Kadangi šunys lankosi pas asmenis, kurių imuninė sistema silpnesnė, reikalavimai „vizitatoriams“ turi būti labai griežti.
Suvokiantys savo „misiją“
Viena terapinių šunų savybė pasitaiko itin retai, tačiau, kas labai džiugina, vis dėlto pasitaiko!
Kalbame apie tuos atvejus, kai terapiniai šunys suvokia savo „misiją“. Jie ne tik ramiai tupi greta nepažįstamų žmonių, padedami specialistų tiksliai atlieka terapines užduotis, bet ir suvokia (intuityviai jaučia?), kodėl jie čia yra ir ką turi daryti.
Tokie šunys užmezga betarpišką, gilų ryšį su žmonėmis, kuriems labiausiai to reikia. Šis stebuklingas ryšys keičia daug ką… Ir taip tikrai būna!
Parengė Sigrida Rupšytė-Paleičikė http://www.patriciamcconnell.com/theotherendoftheleash/therapy-dogs-born-or-made
Pastaba: Patricia B. McConnell, PhD, CAAB sertifikuota gyvūnų zoopsichologė dirba su šunimis, rašo apie juos, studijuoja šunų elgseną daugiau nei 25 metus.