Terapiniai šunys, pasitelkdami savo išlavintus pojūčius, suvokia ir jaučia labai daug – tinkamai pasiruošusiam, reikalingų žinių turinčiam šuns vedliui belieka visa tai „perskaityti“ ir nukreipti tinkama linkme…
Skatina bendrauti
Viena priežasčių, dėl kurios terapiniai šunys sugeba praskaidrinti bendrą atmosferą, palengvinti depresijos simptomus ir pagerinti žmonių santykius, yra ta, kad šunys skatina žmones būti socialiai aktyvesniais – tai reiškia, daugiau bendrauti.
Kuomet ateini su šunimi, žmonės pradeda su tavimi kalbėtis, taip pat jie kalbasi tarpusavyje ir vis dar bendrauja po to, kai tu su šunimi jau esi išėjęs.
Jeigu gydymo ar vaikų ugdymo įstaigoje atitinkamai ruošiamasi jūsų ir šuns apsilankymui, kalbėtis apie šį vizitą pacientai pradeda iš anksto, dar gerokai prieš jums atvykstant.
O kai susitikimas su šunimi organizuojamas bendrose susitikimų erdvėse, socialinis aktyvumas didėja paprasčiausiai suburiant žmones – pacientai palieka savo kambarius ir renkasi pasimatyti su šunimis.
Procesas įsibėgėja, kai pacientai geriau susipažįsta su šunimi. Išėję iš savo kambarių, jie nori susitikti būtent su „savo“ šunimi. Kad paliktų savo kambarį, jiems greičiausia tenka apsirengti, apsitvarkyti, taigi jie priversti daugiau judėti – šie dalykai taip pat labai naudingi, juk globos įstaigų personalas gana dažnai ieško būdų, kaip „ištraukti“ pacientus iš jų kambarių ar palatų.
Prie paskatos daugiau bendrauti prisideda vienas paslaptingas ir nepaprastai įdomus šunų bruožas.
Namuose turėdama kelis šunis, nuolat gyvenu apsupta šunų kalbos. Dažnai girdžiu, skaitau apie gyvūnų ekstrasensorinį suvokimą. Tikiu, jog tai, ką žmonės laiko ekstrasensoriniu suvokimu, paprasčiausiai yra šunų nuovoka!
Jeigu jūs praleidžiate su savo šunimi daug laiko ir ryšys su augintiniu yra glaudus, tikėtina, kad šuo su jumis bendrauja savo meistriškai išvystyta kūno kalba.
Šunų fiziniai pojūčiai kur kas stipresni nei žmonių, taigi nesudėtinga perprasti, kaip atsiranda vadinamieji ekstrasensoriniai atvejai. Nuovokiam vedliui šuo gali perduoti sudėtingą informaciją, tačiau vis tiek tai tebus tik nedidelė dalis to, ką mūsų šunys suvokia, pasitelkdami savo aštrius pojūčius. (…)
Žmonėms kuriam laikui praradus gebėjimą arba norą kalbėti, darosi vis sunkiau vėl pradėti tai daryti. Šunys – išskirtinai socialūs gyvūnai. Jei galvodami apie savo terapinį šunį tai įsisąmoninsite ir suteiksite jam visas galimybes, kurių reikia bendravimo su žmonėmis įgūdžiams gerinti, jūsų šuo išties išmoks bendrauti su žmogumi taip, kaip kiti žmonės nesugeba. Toks bendravimas su šunimi kažkokiu būdu gali padėti žmogui rasti tą paslaptingą jungiamąją grandį iki kalbos.
Taip pat toks bendravimas gali padėti vaikui, patiriančiam sunkumų, pradedant mokytis kalbėti.
Vienas iš malonių dalykų, būnant terapinio šuns vedliu, – stebėti, kaip šuo bendrauja su žmonėmis. Galite išmokti „skaityti“ kai kuriuos signalus, tačiau greičiausiai niekada „neperskaitysite“ visko.
Ši abipusė komunikacija nepaliauja stebinti. Bendravimas su pacientu greičiausiai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios terapinis šuo turi išmokti atsakingai dirbti be griežto jūsų įsikišimo (pavyzdžiui, šuo turi būti iniciatyvus). Jeigu šuo to neturi, negalite atsitraukti nei žingsnio, negalite leisti šuniui su žmogumi bendrauti individualiai.
Jeigu šuo tokią savybę turi, galite džiaugtis ir mėgautis, koks subtilus „dialogas“ skleidžiasi tarp šuns ir kito asmens. Viską gerai suvoksite ir jausite, kad, prireikus, galėtumėte įsiterpti. Jei gerai perprantate tiek žmonių, tiek šunų elgseną, pastebėsite kylantį nesusipratimą, dar prieš šiam atsitinkant.
Taigi, kuo labiau patyręs vedlys, tuo mažiau pavojingas terapinio šuns darbas pačiam šuniui.
Ilgisi prisilietimų
Dar vienas būdas, kaip terapiniai šunys padeda žmonėms, – jie tenkina begalinį prisilietimų poreikį. Tai ne tas pats, kai prisiliečiama prie žmogaus šį slaugant, nors nemažai medicinos ar kitų įstaigų personalo nuolat prisiliečia prie pacientų ir papildomai.
Kai kurie įstaigose slaugomų ar gydomų pacientų santykiai su giminaičiais ar jais besirūpinančiu personalu yra išties geri – prisilietimų alkis yra patenkinamas, tačiau…
Daugeliui mūsų nepatogu glėbesčiuoti ar šiaip liesti nepažįstamus ar net ir gerai pažįstamus žmones. Keblu būna prisiliesti ir dėl visokių seksualinių tabu.
O štai terapiniams šunims glostymai ir glėbesčiavimai patinka. Šis akivaizdžiai pastebimas malonumas skatina pacientus prisiliesti dar kartą…
Apie prisilietimų galią prirašyta daug knygų, – dirbant su terapiniais šunimis, tai nepaprastai svarbu.
Terapinis šuo ne tik privalo būti parengtas prisilietimams – lytėjimas yra svarbiausia neverbalinės komunikacijos tarp žmogaus ir šuns dalis. O šuns vedlys turi būti patyręs ir išmanyti, kaip „perskaityti“ šiuos mainus, kada ir kaip įsikišti.
Vaikai tampa socialesni
Dar viena terapinių šunų teikiama nauda yra išskirtinai susijusi su vaikais. Nemažai vaikų auga, neturėdami galimybės būti šunų draugijoje, todėl paskui, jau būdami suaugę, ne visada moka su jais bendrauti.
Nepakankamas vaikų socializavimas ir švietimas, deja, vėliau atsispindi nelaimingų atsitikimų su šunimis statistikoje. Terapinio šuns ir jo vedlio komanda gali užbėgti šiems nelaimingiems atvejams už akių, padėti vaikams išvengti blogų patirčių su gyvūnais arba padėti reabilituojantis, jeigu kažkas blogo atsitiko.
Vaikai kur kas daugiau išmoksta iš tinkamai dresuoto, parengto terapinio šuns bei jo vedlio, nei iš namuose auginamo šuns, kuriuo gana dažnai niekas neturi laiko pasirūpinti ar mokyti. Užsiėmimo su terapiniu šunimi ir vedliu metu vaikas nebus pargriautas, jo neišgąsdins – vaikas susidaro kitokį bendravimo su šunimi vaizdą, išmoksta tinkamai bendrauti su šunimi.
Mokymas apie šunis ir teigiamo jų įvaizdžio formavimas yra svarbus ne tik vaikams, bet visoms žmonių amžiaus grupėms, tačiau pats svarbiausias tarpsnis to mokytis baigiasi apie šeštuosius žmogaus gyvenimo metus.
Atkreipkite dėmesį: pirmaisiais gyvenimo metais vaikai sparčiausiai mokosi naujų kalbų, įskaitant ir šunų kalbą, tuo metu susiformuoja vaikų socialiniai įgūdžiai, išliekantys visą gyvenimą.
Tai aktualu ir neįgaliems vaikams, kurie vėliau turės atitinkamai paruoštą šunį-vedlį. Jiems prireiks gebėjimo sukurti ryšį su šunimi, išmokti bendrauti su šunimi. (…)
Pagal Kathy Diamond Davis knygą „Therapy Dogs Training Your Dog to Reach Others“, 2nd Edition parengė Sigrida Rupšytė-Paleičikė
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.