Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra. Todėl pasiremkime JAV kaniterapeutų, šunų elgsenos specialistų bei trenerių ilgamete patirtimi ir žiniomis.
Štai į ką atkreipia dėmesį šunų trenerė Janet Cole, terapinio šuns vedlė Betty Miller ir pediatrė, vaiko raidos specialistė Rolanda Maxim Gott straipsnyje „Kas geriau autizmo spektro raidos sutrikimų turinčiam vaikui…“, anglų k. (Service dog or therapy dog: Which is best for a child with autism):
https://www.autismspeaks.org/blog/2016/07/15/service-dog-or-therapy-dog-which-best-child-autism
Kaniterapija mūsų šalyje tik formuojasi, dar daug ko nežinome ir neišbandėme.
Taip, Kaniterapijos asociacijos nariai su specialius egzaminus išlaikiusiais savo šunimis jau vykdė ir, tikimės, toliau vykdys projektus su autizmo spektro raidos sutrikimų turinčiais vaikais.
Tęstinius užsiėmimus ugdymo įstaigoje kartą per savaitę vaikams vedė vaikų psichologė kartu su terapiniu šunimi ir šuns vedle – kaniterapeute.
Užsiėmimuose, priklausomai nuo vaikų poreikių, buvo siekta įvairiausių tikslų. Šuns dalyvavimas šiuose užsiėmimuose išties davė gerų rezultatų, jau yra sukaupta ir statistinių duomenų.
Tačiau kalbėti apie tai, kad šuo būtų paruoštas terapijai su autizmo spektro raidos sutrikimų turinčiu vaiku ir galėtų nuolat gyventi vaiko šeimoje, kol kas dar negalime.
Lietuvoje, skirtingai nei JAV ar kitose šalyse, dar nėra tokių šunų parengimo mokyklos, nėra sertifikatus turinčių tokių šunų trenerių, adaptuotų programų. Tačiau tikėkime, kad ateityje tai bus. Beje, šuns – asistento, kuris galėtų gyventi vaiko šeimoje, paruošimas užtrunka apie 2 metus. Šeima gana ilgai instruktuojama ir mokoma, kaip reikės elgtis su terapiniu šunimi ir ko iš jo tikėtis. Treniruojamas ne vien šuo, bet ir vaiko tėvai… Ne paslaptis, kad tokio šuns paruošimas kainuoja nemažus pinigus, tam reikalingi specialūs fondai – visa sistema turi būti pasirengusi padėti mažajam pacientui…
Tačiau ką daryti, jeigu tėvai vis dėlto nusiteikę išbandyti viską, kad tik padėtų savo vaikui?
Prieš įsigydami šuniuką, tegul jie patys sau užduoda ir atsako į paprasčiausius klausimus. Kaip mūsų vaikas reaguoja į šunis ir gyvūnus? Ar šeimoje nėra alergiškų žmonių? Ar turime šunų auginimo ir auklėjimo patirties? Kas turės laiko ir imsis atsakomybės lankytis su šunimi dresūros aikštelėje? Kas auklės, prižiūrės, socializuos, ugdys šunį, kai tiek daug dėmesio reikalauja specialiųjų poreikių turintis mūsų vaikelis? Ar gebėsime viešoje vietoje suvaldyti situaciją, kai vaikui prireiks daugiau dėmesio, skubios pagalbos, o šuo tuo metu taps sunkiau valdomas, turės savo poreikių? Kaip elgsimės, jeigu šuo nepateisins vilčių arba pablogės vaiko savijauta? Ar, norėdami padėti vaikui, nepadarysime meškos paslaugos? Ar mūsų vaiką prižiūrintys specialistai tam pritaria?
Klausimų yra gerokai daugiau, nei čia išvardyta.
https://www.autismspeaks.org/blog/2016/07/15/service-dog-or-therapy-dog-which-best-child-autism