„Pastaruosius keletą metų mokėmės, atlikome praktiką ir kaupėme įvairią patirtį. O susitikimas su kolegomis Estijoje buvo savotiškas testas, pasitikrinimas ir pasidalijimas patirtimi. Mums to reikėjo! Reikėjo patvirtinimo, kad einame teisingu keliu“, – po tris dienas trukusio darbinio susitikimo – mokymų kalbėjo kaniterapeutė Daiva Kvedarienė.
Pakloti tvirti kaniterapijos pamatai
Spalio 28-30 dieną Estijos kaniterapeutų sąjunga (Eesti Abi- ja Teraapiakoerte Ühing) Taline ir Tartu surengė Estijos, Norvegijos ir Lietuvos kaniterapijos atstovų darbinį susitikimą – mokymus. Lietuvai šiame renginyje atstovavo Kaniterapijos asociacijos narės Daiva Kvedarienė ir Rūta Šukytė su savo terapiniais šunimis Grotu ir Rėja.
Pirmąją susitikimo dieną norvegiškąją kaniterapijos patirtį pristatė terapinių šunų trenerė, šunų elgsenos specialistė norvegė Mari-Louise Asp. Ji taip pat yra Norvegijos antrozoologijos centro (The Norvegian Centre of Anthrozoology) atstovė, projekto „European standarts therapy Dog training“ dalyvė.
M.-L. Asp pranešimo tema buvo „Ko tikėtis iš terapinio šuns ir kaip jį ruošti šiai veiklai?“, tačiau ji tikrai nesiribojo vien šia tema.
„Norvegijos kaniterapeutų nuostatos ir darbo principai panašūs kaip mūsų. Asp dirba senelių namuose, taip pat padeda elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Yra sukaupusi daug patirties, tačiau atvira naujoms patirtims: nuoširdžiai domėjosi mūsų veikla; kaip į edukacijos procesą su vaikais įtraukiame šunis; kokias metodines priemones naudojame“, – pasakojo D. Kvedarienė.
M.-L. Asp išsilavinimas – socialinė darbuotoja, jos darbo partneris yra auksaspalvis retriveris, o šiuo metu kaniterapijai ruošia dar vieną savo auksiuką. „Iš pradžių dirbau su Rodezijos ridžbeku, bet dabar tokios klaidos nekartočiau…“,– atvirai prisipažino norvegė.
Norvegai susitikimus vesti leidžia visiems, baigusiems trumpus kursus, o iš edukacijoje ir terapijoje dirbančių reikalauja privalomo išsilavinimo arba praktikuoja komandinį darbą, kuomet dalyvauja atitinkamos srities specialistas.
„Palyginti su Norvegijos specialistais, mes dirbame dar gana trumpai, bet jau turime kuo pasidalinti“, – džiaugėsi daugiau kaip 3 metus kaniterapija besidominti D.Kvedarienė. Pašnekovė neslėpė, kad susitikimo metu ją visą laiką džiugino suvokimas: sukūrėme tvirtus šunų ir kaniterapeutų parengimo principus, einame teisingu keliu.
Sėkmingos veiklos pagrindas – žinios
Šeštadienį, spalio 29-ąją, susitikimo dalyviai persikėlė į Tartu stebėti būsimųjų terapinių šunų bandomojo testo, dalyvauti jo aptarime (buvo analizuojamas ir šuns elgesys, ir pats vertinimo procesas). Diena, praleista Tartu, buvo pati ilgiausia, gana sunki, tačiau žinių ir patirties prasme – labai naudinga.
Bandomąjį testą laikė 9 šunys, pusė jų – auksaspalviai retriveriai, taip pat dalyvavo senbernaras, valų korgis pembrukas ir kiti šunys.
Buvo lyginami Estijos, Norvegijos ir Vengrijos šunų testavimo principai, ieškota aukso vidurio.
Štai Vengrijoje reikalaujama, kad terapinėje veikloje dalyvaujantis šuo būtų kastruotas arba sterilizuotas. Reaguodama į tai, kolegė iš Norvegijos iškėlė ne tik etinį, bet, apskritai, terapinio šuns statuso klausimą: „Šuo – ne darbo įrankis, o partneris, kolega! Ir kai laikai jį kolega, supranti, jog šuniui reikia visko, ko reikia tau: poilsio, malonios emocinės atmosferos, fizinės kondicijos ir, svarbiausia, užsidegimo, noro dirbti šį darbą“.
Šunų egzaminas Norvegijoje vyksta skirtingose vietose (įvairiose patalpose, ant laiptų, lauke ir pan.). Atidžiai stebima, kokia šuns savijauta, kaip jis elgiasi. Prieš preliminarų testą duodama šunų vedliams užpildyti išsamius klausimynus apie šunį – renkama išankstinė informacija. Šuns pertestavimas rekomenduojamas kas 2 metus, bet tai neprivaloma.
Asociacija, kuriai atstovauja M.L. Asp, veikia nuo 2006-ųjų ir nuo pat pradžių bendradarbiauja su Žemės ūkio universitetu (ten yra gyvūnų mokslo programa), nes jiems svarbu mokslinis kaniterapijos pagrindimas, kokybiški tyrimai.
Ruošiant žmones terapinei veiklai su šunimis, Norvegijoje privalu išklausyti 36 val. kursą (susitikimai su šunimi). Edukacijai ir terapijai su šunimis būsimieji kaniterapeutai išklauso 400 val. (!) mokymų programą.
Mūsų kaniterapijos asociacijos kaniterapeutai taip pat baigė mokymus (98 val. teorijos, 30 val. privalomosios praktikos ir laikė egzaminą).
Kaniterapeutas turi galvoti, ką kalba, nes tai atspindi jo vertybes…
Susitikime Estijoje dalyvavusiai Rūtai Šukytei labai patiko šuns gerovės akcentai – pagarba gyvūnui. Buvo karštų diskusijų apie terapinės veiklos etiką, kaniterapijos srityje vartojamą žodyną. Rūtai įsiminė M.L.Asp žodžiai: „Kaniterapeutas turi galvoti, ką kalba, nes tai atspindi jo vertybes…“
Susitikime ne kartą pabrėžta: terapinio šuns negalima laikyti „darbo įrankiu”, nes jis kolega, o jo poreikiai – poilsis, atlygis, laisvalaikis – savaime suprantami.
Po šunų testo Tartu mieste visi apsilankė pas… stomatologą, ir šis vizitas paliko neišdildomą įspūdį. Modernioje, privačioje odontologijos klinikoje jau daugiau kaip metus dirba terapinis šuo, Sibiro haskis Alfi. Būdamas kartu su pacientais, o ypač vaikais, jis mažina įtampą, baimę ir stresą, kuria jaukią namų atmosferą. Be abejo, šis šuo taip pat išlaikė terapinio šuns egzaminą, o jo vedlė – klinikos savininkė, baigė kaniterapijos kursus.
Lietuviškoji patirtis: edukacija ir terapija su šunimis
Paskutinę susitikimo dieną terapinės veiklos su šunimis lietuviškąją patirtį pristatė Kaniterapijos asociacijos viceprezidentė Daiva Kvedarienė. Pirmiausia ji supažindino su mūsų šunų egzaminavimo tvarka.
„Prezentacijos pabaigoje pasakiau, kad šuns gyvenimas neturi pasikeisti po to, kai šis išlaiko terapinio šuns egzaminą. Kiekvienas vedlys turi suvokti: niekas nepasikeitė, tik štai aš užsikroviau dar didesnę atsakomybę. Turiu dar labiau rūpintis šuns gerove, fizine ir psichine sveikata. Turiu toliau mokyti savo šunį ir būti patikimiausiu jo vedliu“, – pabrėžė Daiva.
Vietoj planuotų dviejų valandų ši prezentacija užtruko beveik pusdienį. Visus domino atsivežtos metodinės priemonės, edukacinių ir terapinių užsiėmimų turinys.
Paklausta, o kas toliau, Daiva atsakė: „Kaip mes augsime, priklausys tik nuo mūsų norų, entuziazmo ir kūrybingumo…“.
Eesti Abi- ja Teraapiakoerte Ühing, Daivos Kvedarienės ir M.-L. Asp nuotraukos